Amžinai jauni, arba ką valgyti, kad oda būtų graži ir sveika

Teksto dydis:

Amžinai jauni, arba ką valgyti, kad oda būtų graži ir sveika

2018 geg. 4 14:20

Kas gi nenorėtų turėti švytinčią ir sveiką odą, kuri nesensta ir yra amžinai jauna? Tinkamai maitinantis galima pagerinti ir išlaikyti gerą odos būklę.

Oda – vienas iš tų organų, kurie rodo mūsų sveikatos būklę ir atskleidžia amžių. Mokslininkai ir sveikatos specialistai jau šimtus metų domisi mitybos vaidmeniu sveikai odai. Taip pat klesti grožio industrija, siūlanti vis platesnį asortimentą produktų, kurie žada vos ne neatpažįstamai pakeisti mūsų odą. Šiek tiek skeptiškai žiūriu į daugumą kosmetinių priemonių gamintojų pažadų – tokios priemonės vienos retai kada galės pasiekti esminį ir išliekantį pagerėjimą. Nesakau, kad jos neturi jokios reikšmės, bet mitybos ir sveiko gyvenimo būdo vaidmuo tikrai didesnis. Protingiausia, žinoma, būtų rūpintis odos sveikata kompleksiškai – derinti tinkamas odos priežiūros priemones su gyvenimo būdo ir valgiaraščio pokyčiais, tada rezultatų nereikėtų ilgai laukti.

Kaip maitinsiesi, taip ir atrodysi

Posakį, kad grožis ateina iš vidaus, odai galima taikyti tiesiogine prasme. Jei norime turėti sveiką odą, privalome galvoti apie tai, ką valgome. Jei valgysime menkaverčius produktus ir nelabai sveiką maistą, oda to neslėps ir parodys aplinkiniams.

Odos senėjimą skatina 2 procesai. Vienas – natūralaus senėjimo pasekmės, veikiančios visus organus, ne tik odą. O kitas procesas yra išorinių veiksnių įtakos rezultatas – saulės spinduliuotės, taršos, rūkymo, nevisavertės mitybos ir nepakankamo miego pasekmės. Geriausias būdas, kaip palaikyti jaunatvišką ir sveiką odą, yra profilaktika, numatanti vartoti maistą, kuriame gausu maistinių medžiagų, valdyti stresą, visavertiškai miegoti, daug judėti ir rūpintis kūnu.

Jei kalbame apie mitybą, esama tam tikrų maistinių medžiagų, kurios gali padėti pagerinti odos būklę ir ją išsaugoti, todėl verta pasirūpinti, kad jūsų maisto racione jų būtų pakankamai.

Vitaminai odos sveikatai

Per tyrimus apie odos sveikatą dažniausiai dominuoja vitaminai A, C, E ir D.

Vitaminas C būtinas kolageno sintezei. Kolagenas – svarbiausias struktūrinis baltymas odoje ir visame jungiamajame audinyje. Be to, vitaminas C padidina seleno biologinį įsisavinimą, dalyvauja cholesterolio sintezėje ir gerina geležies absorbciją. Šio vitamino gausu juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, aitriojoje ir kitose paprikose, petražolėse ir citrusiniuose vaisiuose.

Vitaminas E iš tikrųjų jungia 8 junginius, kurie vadinami tokoferoliais. Jie, panašiai kaip L-askorbo rūgštis (vitaminas C), yra aptinkami gamtoje kaip nefermentiniai antioksidantai. Vitaminai C ir E veikia sinergiškai, neutralizuodami neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Vitaminas E stabdo polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidaciją membranų fosfolipiduose. Tai padeda sumažinti riebalų peroksidaciją ir pokyčius kolagene, susijusius su odos senėjimu. Vitamino E natūraliai esama aliejuose, sėklose ir riešutuose, tačiau jo taip pat galima gauti su daržovėmis, kukurūzais, sojomis ir žuvimi.

Vitaminas A ir karotenoidai teikia fotoprotekcinę apsaugą nuo UV spindulių. Beta karotenas yra plačiausiai pasitaikantis iš karotenoidų, be to, jo poveikis labiausiai ištirtas. Tyrimai, per kuriuos konstatuotas teigiamas poveikis odai, truko bent po 7 savaites ir karotenoidų buvo vartojama papildomai. Tačiau jų esama visuose spalvotuose vaisiuose ir daržovėse. O vitamino A rasite gyvūniniuose produktuose – žuvyje, mėsoje, subproduktuose (kepenyse), kiaušiniuose ir sūryje.

Vitaminą D mūsų organizmas sintetina odoje, kai ją veikia saulės šviesa. Gerokai mažiau gauname šio vitamino su maistu, konkrečiau, su gyvūniniais produktais ar augaliniais produktais, kurie juo papildyti. Vitaminas D saugo odą nuo UV spindulių keliamos ląstelių žūties ir apoptozės. Be to, per kelis tyrimus patvirtinta, kad vitaminas D saugo nuo UVB spindulių keliamų odos pažeidimų ir kancerogenezės. Ir galiausiai, vitaminas D skatina antimikrobinių peptidų genų aktyvinimą odoje ir atlieka svarbų vaidmenį šalinant oportunistines infekcijas.1

Eva Kataja

1. Dermatoendocrinol, 2012-07-01; 4(3):298–307

 

Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako

Komentuoti