Dieta, kuria galima nugalėti skausmą

Teksto dydis:

Dieta, kuria galima nugalėti skausmą

2018 birž. 29 00:25

Jei jus vargina artritas, migrena ar fibromialgija, jums pravers populiaraus amerikiečių gydytojo Josepho Mercolos atradimai apie mitybą. Jis padarė išvadą, kad tam tikras mitybos planas gali padėti numalšinti skausmą, ir – ne tik tai.

Nesvarbu, ar esame sveiki, ar sergame, bet visi žinome, kiek vargo ir pasimetimo sukelia visa prieinama prieštaringa informacija apie maistą, kurio esą reikia vartoti, norint turėti gerą sveikatą. Iš tikrųjų esama gana mažai mokslinių įrodymų, kad būtų vienas mitybos planas, galintis padėti visiems žmonėms, kamuojamiems įvairių problemų. Vis dėlto tiems, kurie patiria migrenos, artrito ar fibromialgijos keliamus skausmus arba lėtinį nuovargį, vertėtų pereiti prie dietos, numatančios valgyti produktus, kuriuose gausu riebalų, nes taip būtų galima iš esmės pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Klausiate, kaip tai įmanoma? Šitaip maitinantis pagerinamas organizmo gebėjimas gaminti energiją, nes stimuliuojama mitochondrijų veikla.

Susipažinkite su savo mitochondrijomis

Mitochondrijos – tai miniatiūrinės organelės (įsivaizduokite organus, kurie matosi tik per mikroskopą), kurių esama beveik visose ląstelėse. Viena iš svarbiausių jų užduočių yra: kombinuojant maisto medžiagas iš angliavandenių ir riebalų, kurių suvalgome, su deguonimi, kurio įkvepiame, gaminti energiją. Mokslininkų nuomone, mitochondrijos sudaro apie 10 proc. kūno svorio, ir suaugusio žmogaus organizme tai yra beveik 10 mln. mlrd. ląstelių. Jei tokį skaičių sunku suvokti, įsivaizduokite, kad ant smeigtuko galvutės galėtų būti daugiau nei 1 mlrd. mitochondrijų.

Juo metaboliškai aktyvesnės yra ląstelės (o tokios jos yra širdies raumenyje, smegenyse, kepenyse, inkstuose ir raumenyse), tuo daugiau jose yra mitochondrijų.

Mitochondrijos nuolat sintetina energija įkrautas molekules, kurios vadinamos adenozino trifosfatu (ATP). Iš tikrųjų mitochondrijos kasdien pagamina apie 50 kg ATP molekulių. Geros medžiagų apykaitos pagrindas – optimali mitochondrijų veikla. Savo ruožtu mitochondrijų disfunkcijos pašalinimas yra vienas paprasčiausių ir daugiausia žadančių būdų, kaip pagerinti sveikatą ir apsisaugoti nuo ligų, pvz., navikų. Taip pat ši strategija padeda išspręsti ir su skausmais susijusias problemas.

Laisvųjų radikalų reikšmė

ATP, organizmo „energijos valiuta“, stimuliuoja beveik visus biologinius procesus organizme, pradedant smegenų funkcijomis, baigiant širdies veikla. Mitochondrijos atsakingos už sudėtingų cheminių reakcijų vyksmą, naudojant elektronus iš suvartoto maisto, ir protonus energijai gaminti bei visų procesų nuolatiniam vykimui užtikrinti. Kvėpavimo grandinės gale elektronai reaguoja su deguonimi, ir susidaro vanduo. Dalis elektronų nuteka ir formuoja vadinamuosius laisvuosius radikalus, arba reaktyviuosius deguonies junginius (RDJ). Šiose molekulėse yra deguonies, o jų atomai įsigiję vieną ar kelis nesuporuotus elektronus, o tai padaro juos itin nestabilius. Šie ypač aktyvūs atomai formuoja potencialiai destruktyvius laisvuosius radikalus.

Patys savaime laisvieji radikalai nepavojingi, bet, jei jų per daug, tuomet jie iš esmės žaloja sveikatą. Norint optimizuoti laisvųjų radikalų formavimąsi ir sumažinti jų koncentraciją ląstelėse, taikoma vadinamoji mitochondrijų metabolizmo terapija (MMT). Užuot su antioksidantais slopinus per daug susintetintus RDJ, jų jau iš pradžių galima gaminti mažiau.

Kai valgome produktų, kuriuose gausu riebalų, mažai angliavandenių (t. y. bendro angliavandenių kiekio, neskaičiuojant ląstelienos) ir optimalus kiekis baltymų, pagerinamas mitochondrijų gebėjimas generuoti ketonus. Vartojant tokius produktus, organizmui būdinga mažesnė cukraus koncentracija kraujyje, be to, sintetinama mažiau RDJ. Antrinių laisvųjų radikalų taip pat būna mažiau nei tada, kai daugiausia valgoma angliavandenių turinčių produktų. Kartu sudėjus, visa tai iš esmės sumažina uždegimo intensyvumą, kuris ir yra atsakingas už skausmo atsiradimą.

Sergate migrena?

Nors migrena serga labai daug žmonių, bet tai vis dar yra viena iš nepakankamai suprastų ligų. Migrenos simptomai dažnai painiojami su insultu, nes migrena sergantiesiems gali trumpam pranykti rega, taip pat būti neįprasti nervų dirginimo požymiai.

Mityba migrena sergančių asmenų gyvenime galėtų būti labai svarbi. Jei ieškosite medicininės informacijos anglų kalba duomenų bazėje www.pubmed.gov, kaip raktažodžius naudodami sąvokas „migrena“ ir „maisto alergija“, rasite bent 160 įvairių tyrimų. Per vieną 2010 metais publikuotą dvigubai koduotą atsitiktinių imčių kryžminį tyrimą konstatuota, kad 6 savaičių trukmės dieta, iš kurios buvo išbraukti visi žinomi alergenai, leido pasiekti statistiškai patikimą migrenos epizodų suretėjimą, taip pat sumažėjo dienų skaičius, kai buvo patiriama galvos skausmų.1

Per kitą, naujesnį tyrimą nustatytas ryšys tarp valgiaraščio, kuriame gausu riebalų bei mažai angliavandenių ir ženklaus migrenos priepuolių dažnumo sumažėjimo.

2015 metais per tyrimą, kuriame dalyvavo 45 moterys, varginamos reguliarių migrenos priepuolių, joms buvo paskirta ketogeninė dieta, kurios reikėjo laikytis 1 mėnesį, o tada per 5 mėnesius pereiti prie standartinės dietos su sumažintu kalorijų skaičiumi. Kontrolinė grupė laikėsi pastarosios dietos visus 6 mėnesius.

Moterys, kurių maisto racione buvo daug riebalų ir mažai angliavandenių (t. y. kurios laikėsi ketogeninės dietos), per pirmą mėnesį patyrė, kad migrenos priepuolių skaičius iš esmės sumažėjo, taip pat buvo ir mažiau dienų, kai jas ištikdavo galvos skausmai ir reikėdavo vartoti vaistų. Tarp tų, kurios laikydavosi standartinės dietos su sumažintu kalorijų skaičiumi, tokių pokyčių nebuvo. Kai tik eksperimentinė grupė perėjo prie minėtos standartinės dietos (t. y. po pirmo mėnesio), moterų būklė vėl pablogėjo. Nors ji vis dar išliko geresnė nei iki tyrimo, vis dėlto ji nebebuvo tokia gera kaip per tyrimo pirmą mėnesį.

Kontrolinės grupės dalyvėms, kurios nesilaikydavo ketogeninės dietos, rečiau skaudėdavo galvą, tačiau šis efektas pasirodė tik po trečio mėnesio. Migrenos priepuolių dažnumas nesumažėjo iki pat šešto mėnesio.2

Įspūdingame tyrime, kurį 2013-aisiais atliko italų mokslininkai, 47-erių metų amžiaus seserys dvynės, norėdamos sumažinti kūno svorį, pradėjo laikytis dietos, kurioje buvo daug riebalų ir mažai angliavandenių. Jau po 3 dienų jas kamavę reguliarūs migrenos priepuoliai staiga dingo. Seserys laikėsi ketogeninės dietos 4 savaites, po to perėjo prie mitybos plano, kuriame itin mažai kalorijų (laikėsi jo 2 mėnesius), o tada vėl pradėjo ketogeninės dietos ciklą.

Prieš pradėdamos laikytis kokios nors dietos seserys patirdavo po 5–7 migrenos priepuolius per mėnesį. Besilaikydamos mitybos plano, kuris numato vartoti daug riebalų, 4 savaites, seserys nepatyrė galvos skausmų, bet šie sugrįždavo per tuos dviejų mėnesių periodus, kai jos maitindavosi pagal mažai kalorijų turinčią dietą. Tiesa, migrenos priepuolių dažnumas, trukmė ir intensyvumas buvo sumažėję.

Mokslininkų nuomone, galbūt konkreti mityba sumažino neuronuose uždegimą ir oksidacinį stresą, taip pat pagerino mitochondrijų veiklą, todėl migrenos priepuolių iš esmės sumažėjo.3

Medžiaga parengta pagal Josepho Mercolos knygą „Riebalai kaip degalai“ (Fat for Fuel, leidykla Hayhouse, 2017)


Nuorodos
1 Cephalalgia, 2010; 30:829–37
2 Eur J Neurol, 2015; 22:170–7
3 Funct Neurol, 2013; 28:305–8

Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako

Komentuoti