Dieta, sergant ateroskleroze

Teksto dydis:

Dieta, sergant ateroskleroze

2013-02-12 00:00

Mes dažnai „dietos” sąvoką suprantame tik siaurąja prasme, kaip priemonę, siekiant sulieknėti. O juk dieta – tai ir speciali mityba, rekomenduojama ar net privaloma sergantiems viena ar kita liga. Antsvoris dažnai ir yra kokios nors ligos palydovas. Dažnai sakoma: „aš negaliu atsikratyti viršsvorio, nes sergu tuo, ar anuo…” Tai pradėkime teisingai „maitinti” savo sveikatą, pamatysime su kokiu dėkingumu atsilieps ir figūra.

Mitybos rekomendacijos tiems, kuriuos vargina aterosklerozė.

Dietos tikslas:

  • Sumažinti gyvulinės kilmės riebalų ir lengvai pasisavinamų angliavandenių vartojimą (cukrus, saldumynai, pagerinti miltiniai kepiniai)
  • Sumažinti druskos vartojimą iki 4 – 5 g (iki 1 arbatinio šaukštelio per dieną)
  • Mažiau valgyti sultiniu mėsos pagrindu
  • Praturtinti savo maisto racioną produktais, turtingais augaline ląsteliena
  1. Daugiau vartoti jūros produktų: jūros kopūstai, krevetės ir kita
  2. Praturtinti racioną D, C, P, K grupių vitaminais ir magniu
  3. Maistas turėtų būti virtas arba troškintas. Per dieną reiktų išgerti ne daugiau, kaip 1,5 l skysčių.

Rekomenduojami produktai:

  • Duona, grubaus malimo duonos gaminiai ypač iš ruginių miltų su sėlenomis, džiūvėsiai.
  • Sriubos – vegetariškos, daržovių (barščiai, kopūstienė), kruopų, pieniškos, vaisių. Neriebi mėsiška sriuba – iki 1 karto per savaitę.
  • Virti, troškinti, užkepti patiekalai iš neriebios mėsos rūšių (jautiena, vištiena, kalakutiena, triušiena)
  • Žuvies patiekalai – ne rečiau kaip 4 – 5 kartus per savaitę.
  • Patiekalai iš kiaušinių: baltymų omletas, ne daugiau kaip 2 kiaušiniai per savaitę.
  • Patiekalai iš daržovių: kopūstai, aguročiai, pomidorai, agurkai, bulvės, svogūnai, česnakas, krienai, petražolės, krapai, salierai.
  • Vaisiai.
  • Kruopos: avižinės, grikių, ryžių.
  • Pieno produktai: kefyras, varškė, pasukos, neaštrus sūris, pienas.
  • Maisto racione turėtų dominuoti augalinės kilmės riebalai.
  • Gėrimai: nestipri arbata, kava, vaisių, uogų, daržovių gėrimai, tame tarpe – pomidorų sultys. Mineraliniai vandenys.
  • Galima nedaug neriebaus kumpio, virtos dešros, neaštraus sūrio, silkės.

Vartoti ribotai:

  • Pupas, žirnius, pupeles, špinatus (turi azotinių medžiagų).
  • Vynuoges (turi daug cukraus) ir vynuogių sultis
  • Makaronus ir jų gaminius (jei yra antsvoris).
  • Grietinę, grietinėlę, ledus.

Ypač naudingi:

Termiškai neapdoroti, turtingi kalio druskomis daržovės ir vaisiai (razinos, kuraga, juodosios slyvos, persikai, abrikosai, ananasai, bulvės, kopūstai, šermukšniai, baklažanai); produktai turintys magnio (soja, avižinės, grikių, kvietinės kruopos, graikiški riešutai, migdolai), jūros gėrybės (jūros kopūstai, kalmarai).

Labiausiai organizmui kenkia:

Riebi mėsa, stiprūs mėsos sultiniai, subproduktai, ikrai, lašiniai (kiaulienos, jautienos, avienos), užkandžiai – aštrūs, sūrūs, riebūs; kremai, pyragai, kakava, šokoladas.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

laura 2010-01-20 20:19

Pritariu tau, kad kalakutiena sveika valgyti, ypac kas nori sustiprinti imuniteta ir turi problemu su virskinimu.

secret 2010-01-09 16:04

kiek zinau, taip pat rekomenduojama kalakutiena:) as ja daznai valgau, o kiaulienos isvis atsisakiau. pastoviai apsilankau arvi parduotuveje ir nusiperku tai saldytos kalakutienos, tai keptos ar rukytos