Išdarinėjame lašišą (ir jos valgyti nebesinorės)

Teksto dydis:

Išdarinėjame lašišą (ir jos valgyti nebesinorės)

2018 bal. 10 11:15

Lašiša sveikumo požiūriu laikoma kone superžuvimi, nes joje gausu vadinamųjų gerųjų riebalų rūgščių. Deja, šiais laikais, kai klesti žuvivaisos ūkių verslas ir prekybos centrų lentynas užpildo nelaisvėje augintų žuvų produkcija, lašiša nuo lašišos smarkiai skiriasi.

Lašišą kartais vadina žuvų karaliene, ir, kad ir kokiuose vandenyse pagauta, ši žuvis beveik kiekvieną žmogų, pradedant žvejais ir sušių mėgėjais, baigiant virtuvės šefais, verčia rodyti jai deramą pagarbą.

Daug kas laiko lašišą superproduktu, viena sveikiausių riebiųjų žuvų. JAV sveikatos ir žemės ūkio departamentai rekomenduoja valgyti bent 237 g jūrų gėrybių per savaitę. Jungtinės Karalystės valstybinė sveikatos tarnyba ir kelių kitų ES valstybių sveikatos priežiūros institucijos pataria valgyti žuvies bent 2 kartus per savaitę. Šioms rekomendacijoms pritaria įvairios JAV medicinos institucijos ir Amerikos širdies ligų asociacija, nes taip gaunama pakankamai omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių reikia organizmo funkcijoms užtikrinti, – šios riebalų rūgštys atlieka esminį vaidmenį ląstelių receptorių veikloje, sintetinant hormonus, krešant kraujui, malšinant uždegimus ir širdies ligų, insulto bei kitų ligų profilaktikoje.1

Lašiša yra ne tik vienas svarbiausių omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių, joje gausu ir kitų vertingų maistinių medžiagų. Lašišose daug baltymų, vitaminų B12 ir D, įvairių mineralinių medžiagų, tarp jų jodo ir seleno. Net graži oranžiškai rausva šių žuvų spalva susijusi su sveikata – ją suteikia augalinis pigmentas astaksantinas, kuris laikomas stipriu antioksidantu, pasižyminčiu uždegimo slopinamuoju poveikiu.2

Deja, augant paklausai, laukinių lašišų atsargos sparčiai mažėja. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, 80 proc. pasaulio laukinių žuvų atsargų per daug intensyviai sužvejojama, todėl būtina nedelsiant imtis apsauginių priemonių. 2015 ir 2016 metais laukinių lašišų vidutinės sugavimo apimtys tebuvo 700 000–1 000 000 tonų per metus. Nuo 2014 metų daugelyje Pietų Europos upių registruoti istoriškai mažiausi laukinių Atlanto lašišų skaičiai. Aliaskoje ir Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje toliau mažėja karališkųjų ir kitų lašišų veislių populiacijos.

Kadangi jūros gėrybių atsargos traukiasi visame pasaulyje, tuo pat metu stebimas aktyvus perėjimas prie akvakultūros, arba žuvivaisos. Nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio lašišos auginamos visur, kur tik yra tinkamos vandens sąlygos ir srovės, – pradedant nuo Šiaurės jūros Europoje, iki Tasmano jūros prie Naujosios Zelandijos. Kaip rašoma lašišų veisėjų vadovo 2017 metų leidime (Salmon Farming Industry Handbook, 2017), 2016-aisiais bendra laukinių lašišų sugavimo apimtis sudarė vos vieną trečdalį iš žuvivaisos ūkiuose augintų lašišų apimties, o daugiausia buvo sugauta ketų, rausvųjų ir raudonųjų lašišų.

Kadangi lašišai reikalingos ypatingos aplinkos ir biologinės sąlygos, pvz., tam tikra jūros vandens temperatūra ir tinkama srovė, žuvivaisos ūkiuose lašiša auginama tik Jungtinės Karalystės, JAV šiaurės rytų ir šiaurės vakarų, Farerų salų, Airijos, Norvegijos, Čilės, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos pakrantėse. Be to, Atlanto lašišos auginamos ir toli nuo pakrantės, specialiose talpyklose, kurios vadinamos uždaromis žuvivaisos sistemomis.

Nors ir tvirtinama, kad tai būdas, kaip nekenkiant aplinkai pagaminti žmogaus mitybai itin vertingų baltymų, nes anglies pėdsakas yra daug mažesnis nei per kitų mėsos šaltinių (gyvūnų ir paukščių mėsos produktų) gaminimo procesus, iš tikrųjų žuvivaisos ūkiai yra tiesiogiai atsakingi už lašišų ir kitų laukinių žuvų populiacijų nykimą.

Nuo tada, kai lašišas buvo pradėta auginti žuvivaisos ūkiuose, laukinių lašišų skaičius sparčiai mažėjo. 2008 metais buvo atliktas pirmas viską aprėpiantis vertinimas apie lašišų auginimo poveikį laukinių lašišų atsargoms. Jame atskleista, kad visur, kur tik buvo pakrantės lašišų ūkiai, laukinių lašišų skaičius per kiekvieną generaciją sumažėjo apie 50 proc. Pagrindinė priežastis – ūkių žuvų platinamos ligos ir parazitai.3

Deja, dirbtinai auginamos lašišos kelia grėsmę ne tik savo laukinėmis sąlygomis gyvenančių gentainių sveikatai. Tyrimai liudija, kad žuvivaisos ūkių gaminama lašiša žmonėms jokiu būdu nėra sveikiausias maisto produktas.

 

NUORODOS
1.Clin Transl Med, 2017; 6:25
2.Future Cardiol, 2009; 5:333–42
3.PLoS Biol, 2008; 6:e33
 
Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako
 

Komentuoti