Peptidų preparatai. Kaip jie gali padėti palaikyti sveikatą

Teksto dydis:

Peptidų preparatai. Kaip jie gali padėti palaikyti sveikatą

2018-03-01 12:26

Jei žmogaus organizmas pajėgtų nuolat sintetinti visus reikalingus vitaminus ir aminorūgštis, būtume amžinai jauni ir galbūt net nemirtingi. Apie vitaminus jau daug kalbėta, bet aminorūgštys, peptidų preparatai, – tai dar iki galo neįsisavinta sritis, todėl gamintojai žada stebuklus. Kaip peptidai veikia ir ko iš jų galima tikėtis – apie tai šiame straipsnyje.

Žmogaus organizmo egzistavimą lemia nuolatinė baltymų apykaita: vienos molekulės suskaidomos iki galutinių skilimo produktų, kitos – sintetinamos iš naujo. Šis procesas prasideda tą akimirką, kai pastojama, o baigiasi tik tada, kai organizmas žūva.

Kiekvieno asmens gebėjimą gyventi ir jo funkcionavimo kokybę sąlygoja du aspektai: normali baltymų sintezė ir kodas DNR makromolekulėje bei adekvatus aprūpinimas plastinėmis medžiagomis – aminorūgštimis ir kofaktoriais.

Kai kurie teologijos ir religijos mokslų atstovai mano, kad kaip tik po išvarymo iš rojaus žmogus neteko gebėjimo sintetinti visas reikiamas aminorūgštis ir vitaminus, o kartu su šiuo gebėjimu jis prarado ir nemirtingumą.

Mūsų laikais, kai išvystytos protu neaprėpiamos technologijos, beviltiškai norime rasti nemirtingumo ir amžinos jaunystės receptą, o toks receptas išties yra – užtikrinti nuolatinę ir kokybišką baltymų bei peptidų sintezę organizme. Užsidegusios „peptidų idėja“, kelios įmonės jau sukūrė stebuklingų preparatų su peptidais ar aminorūgštimis, ir mums taip stipriai norisi tikėti, kad jie veiksmingi. Tačiau pažvelkime į viską iš mokslinės pusės. Taigi: kas yra peptidai?

Visų pirma reikia suskaidyti!

Visi baltymai primena suraizgytų karoliukų kamuolį. Karoliukai – tai aminorūgštys, bet juos jungiantys siūleliai – peptidiniai ryšiai.

Peptidinis ryšys – tai cheminės jungties rūšis, jungianti bent dvi aminorūgštis. Aminorūgštys, kurios sudaro baltymo pagrindą, jungiasi į grandines peptidiniais cheminiais ryšiais. Junginiai iš dviejų aminorūgščių vadinami dipeptidais, iš trijų – tripeptidais. Peptidai, kurie sudaryti iš 2–20 aminorūgščių, vadinami oligopeptidais, o iš 20–100 aminorūgščių – polipeptidais. Junginiai iš daugiau nei 100 aminorūgščių sąlyginai jau yra baltymai.

Peptidinis ryšys – tai stiprus kovalentinis ryšys, kuris yra labai tvirtas ir pats organizme nenutrūksta. Jį galima nutraukti paveikus specialiais proteoliziniais fermentais – proteazėmis, kurių turi gyvi organizmai. Tarp gyvūnų tokie fermentai yra, pvz., pepsinas ir pankreatinas, tarp augalų, pvz., papainas ir bromelainas. Peptidinį ryšį galima nutraukti ir dirbtinai, veikiant jį cheminėmis rūgštimis, tačiau šios labai žaloja aminorūgštis, kurios po tokio poveikio nebėra tokios vertingos.

Pažvelkime, kaip tai atrodo gyvenime. Suvalgote, pvz., gabalėlį vištienos. Organizme šie mėsos baltymai patys nesiabsorbuos, iš pradžių juos reikia suskaidyti į itin mažus elementus. Skaidymą atlieka minėti fermentai proteazės, kurias išskiria kasa.

Jei žmogaus virškinimo trakte yra pakankamai proteazių, tuomet visi baltymai tinkamai suskaidomi ir absorbuojami. Šitaip organizmas savo reikmėms skaido peptidus iki aminorūgščių iš vištienos, jautienos, pupelių...

Jei dėl kokių nors priežasčių baltymai nėra visiškai suskaidomi ir į kraują patenka ilgesni aminorūgščių grandinės fragmentai, imuninė sistema tai suvokia kaip svetimkūnį ir puola naikinti, tada atsiranda alergija.

Organizmo viduje formuojasi labai daug peptidų iš aminorūgščių ir peptidų, kurie gaunami su maistu, – juos veikia kiti ląstelių fermentai.

Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako

Komentuoti