Žalio maisto dieta

Teksto dydis:

Žalio maisto dieta

2011 spal. 4 07:00

Žalio maisto dieta tai gyvenimo būdo keitimas. 75% viso suvartojamo maisto yra neapdorojama, t.y. jis komerciškai neperdirbtas ir nevirtas, nekeptas.

Dar priešistoriniais laikas, kol nemokėjo įžiebti ugnies, žmonių protėviai valgė tik neapdorotą maistą. Mūsų laikais žaliu maistu susidomėta dar 1930 – aisiais. Amerikietė Ann’a Wigmore (1909–1994) šios dietos pionierė. Ji vartodavo žalią maistą detoksikacinės dietos metu. Kitas amerikiečių natūralios medicinos atstovas Herbet’as Shelton’as (1895–1985) taip pat gyrė neapdoroto maisto privalumus.

Nuo 1980 – ųjų kai kurios žalio maisto dietos buvo laikomos vaistu prieš vėžį. Tačiau, nors žalio maisto dieta ir pasižymi daugeliu privalumų kovojant prieš vėžį, medikai teigia, kad vėžį išgydyti ji nepajėgi. 1990 – aisiais šią dietą pripažino tokios Holivudo žvaigždės kaip Demi Moore ir Woody Har-relson, o 2000 – aisiais ėmė kurtis žalio  maisto kavinės ir restoranai. Žalio maisto restoraną galima rasti ir Vilniaus mieste.

Dietos aprašymas

Žalio maisto dieta tai daugiau filosofija ir gyvenimo būdas, nei tradicinė svorio metimo dieta. 75% procentai maisto, kurį suvalgo žalią maistą propaguojantis žmogus, yra nevirtas, nekeptas ir kitaip neapdorotas. Šios dietos šalininkai teigia, kad kuo mažiau apdorotą maistą jie valgo, tuo geresnė sveikata. Žalias maistas pasižymi tuo, kad negali būti gaminamas aukštesnėje nei 47° C temperatūroje.

Tarp žalio maisto šalininkų dažnai būna veganų, nevalgančiu jokio gyvulinio maisto ir vegetarų, valgančių pieno produktus ir kiaušinius, bet nesimaitinančių mėsa, o taip pat omnivegetarų, valgančių mėsą ir daržoves, bet paruoštas remiantis žalią maisto ruošimo principais. Visgi, daugumą sudaro vegetarai ir veganai, valgantys nevirtą, nekaitintą ir neapdorotą organišką maistą. Dar reikėtų pabrėžti, kad žalio maisto šalininkai patys užsiaugina ir pasigamina daugumą produktų, vietoje to, kad pirktų juos parduotuvėse.

Jei laikotės gyvo maisto dietos pagrinde turėtumėte vartoti:

  • Šviežius vaisius ir daržoves.
  • Sėklas.
  • Riešutus.
  • Ankštinius augalus (džiovintas pupeles ir žirnelius).
  • Pilnagrūdžius produktus.
  • Džiovintus vaisius ir daržoves.
  • Nepasterizuotas vaisių ir daržovių sultis.
  • Kokoso pieną.
  • Jūros dumblius ir jūros kopūstus.
  • Kviečių želmenis.
  • Visų rūšių daigus.
  • Vandenį.
  • Nepasterizuotą pieną ir nepasterizuotus pieno produktus (ne veganams).
  • Žalius kiaušinius (ne veganams).

Žalio maisto paruošimo technika

  • Maišymas.
  • Kapojimas, plėšymas ir malimas.
  • Džiovinimas.
  • Sulčių spaudimas.
  • Mirkymas (riešutų ir džiovintų vaisių).
  • Sėklų, kruopų ir pupelių daiginimas.

Įrenginiai maistui ruošti:

  • Smulkintuvas.
  • Kavos malūnėlis.
  • Maisto džiovintuvas.
  • Virtuvės kombainas.
  • Sulčiaspaudė.
  • Didelės stiklinės ir indai sulčių spaudimui rankomis bei sėklų, kruopų ir pupelių daiginimui.

Atrodo, kad “gyvo” maisto ruošimas užtruks trumpiau, nei įprastas virimo ar kepimo procesas, bet taip yra ne visada.

Nors šios dietos besilaikančiųjų tikslas nėra numesti svorio, jo visgi numetama, dėl to, kad suvartojama mažai riebalų, baltymų ir gaunama mažiau kalorijų. Svarbu yra tai, kad žalio maisto dieta tai gyvenimo būdo pasirinkimas, trokštantiems dvasinio tyrumo, tradicinės medicinos atsisakymo ir noro būti arčiau gamtos.

Žalio maisto šalininkai tiki, kad jame yra daug enzimų, padedančių palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Jų manymu, maisto virimas denatūruoja enzimus, todėl organizmui sunkiau virškinti. Kai kurie šios mitybos šalininkai nueina taip toli, jog ima teigti, jog virtas maistas grynas toksinų šaltinis. Taip pat tikima, kad žaliame maiste yra bakterijų ir mikroorganizmų, kurie naudingi virškinimo sistemai, be to neapdorotas maistas turi daugiau maistinių medžiagų, nei virtas ir kitaip apdorotas.

Žalio maisto dietos privalumai

Visų pirma, lengviau kontroliuoti svorį ir neįmanoma nutukti, atsiranda daugiau energijos, pagerėja virškinimas, sustiprėja imuninė sistema, pagerėja protinė veikla, išnyksta odos problemos, sumažėja širdies ir kitų lėtinių ligų rizika.

Didžiąja dalimi tai teiginiai tų, kurie laikėsi žalio maisto dietos arba pavertė ją savo gyvenimo būdu, o ne tyrėjų paskelbti rezultatai.

Atsargiai! 

Kai kurį maistą nesaugu valgyti žalią. Venkite neapdorotų grikių, pupelių ir jų daigų, kai kurių bulvių, mėsos ir jūros gėrybių. Be to, tiems, kurie nori laikytis žalio maisto dietos patartina prie jos pereiti pamažu, o ne staiga, nes gali atsirasti galvos skausmas, šleikštulys, alkio priepuoliai ir depresija.

Atsiranda rizika susirgti ortoreksija, gali būti patiriamas vitaminų trūkumas, ypač veganams. Dažniausiai ima trūkti vitamino B12 ir baltymų. Be to, kai kurios maisto produktų medžiagos geriau pasisavinamos valgant virtą, keptą ir kitaip apdorotą, nei žalią maista.

Septyni žaliavalgiškumo privalumai

Reikia priaugti svorio? Žalia mityba skuba į pagalbą.

Šaltinis: diet.com

Komentuoti