Skaitmeninė detoksikacija. Norint pajusti, kad esame gyvi

Teksto dydis:

Skaitmeninė detoksikacija. Norint pajusti, kad esame gyvi

2018 birž. 21 09:57

Atsijunkite nuo savo elektroninių prietaisų ir atlikite skaitmeninę detoksikaciją! Tokį raginimą vis dažniau galima išgirsti iš mokslininkų, gydytojų, mokytojų, menininkų ir kitų progresyvių žmonių, nerimaujančių dėl technologijų sukeltų pokyčių ir asmeniniu, ir visuomenės lygmeniu. Ar tikrai žmogus galėtų turėti daug naudos, jei jis vienai dienai ar savaitei atsijungtų nuo šių prietaisų?

Išmanųjį telefoną žmonės paprastai nešasi su savimi visur – net į paplūdimį, SPA saloną ar eidami į turistinį žygį, nors kiekvienam aišku, kad šis prietaisas neleidžia ramiai mėgautis poilsio akimirkomis. Pastaruoju metu specialistai vis labiau pabrėžia mintį: jei norite pagerinti savo fizinę ir psichikos sveikatą, reikėtų pradėti nuo skaitmeninės detoksikacijos. Taip pavadintas laiko periodas, kai asmuo susilaiko nuo naudojimosi elektroniniais prietaisais, pvz., išmaniuoju telefonu, planšete ar kompiuteriu, norėdamas sumažinti stresą ar koncentruotis į socialinę sąveiką fiziniame pasaulyje. Skaitmeninė detoksikacija – tai vienas iš naujausių retritų, kaip moderniai vadinamas atsitraukimas į tylią vietelę pailsėti, tačiau nustatyta, kad ši priemonė teikia daug naudos šiuolaikiniams žmonėms.

Kur link einame?

Iš tiesų mes visi jaučiamės kalti, kad būname nuolat prisijungę. Puikiai suvokiame, kad išmanieji telefonai neleidžia deramai koncentruotis, kad reguliarus el. pašto ar tviterio tikrinimas sumažina mūsų produktyvumą, kad visi šie elektroniniai prietaisai atitraukia nuo realaus gyvenimo. Viso technologijų neigiamo poveikio savo elgesiui ir sveikatai net nežinome, nes mokslas, kuris tai tiria, dar yra, galima sakyti, kūdikio vystykluose. Vis dėlto tie moksliniai tyrimai, kurie jau pasirodė, kelia nerimą. Feisbukas yra veidrodis, tviteris – megafonas, ir atrodo, kad šios socialinės medijos skatina narcisizmą;1 išmanieji telefonai gali sukelti nemigą;2 o ekranai gali sumažinti vaikų empatiją ir netgi skatinti autizmo požymius.3 Daugelis tyrimų sieja socialinius tinklus su žema savimone, miego problemomis, nerimu ir depresija.

Beje, prieš atmesdami mintį, kad nesate priklausomi nuo išmaniojo telefono, paklauskite savęs: kiek ilgai galite be jo apsieiti? Vieną dieną? Vieną vakarą? Vieną valandą? Tyrėjų skaičiavimais, „vidutinis“ šiuolaikinis žmogus tikrina savo telefoną kas 6,5 minutes – 200 kartų per dieną! Interneto naudojimas per keletą pastarųjų metų sparčiai išaugo kaip tik dėl mobiliųjų prietaisų plitimo. Tam, kad „gyventume“ socialiniuose tinkluose, siųstume žinutes draugams, žiūrėtume filmus, sumokėtume sąskaitas ir net susirastume partnerį, su kuriuo eisime į pasimatymą, tereikia tik išsitraukti iš kišenės telefoną, o tai radikaliai pakeitė mūsų gyvenimo būdo įpročius.

15-asis metinis skaitmeninės ateities pranešimas, kurį parengė JAV Pietų Kalifornijos universiteto Anenbergo komunikacijų ir žurnalistikos mokyklos Skaitmeninės ateities centras (USC Annenbergʼs School for Communication and Journalism, Center for the Digital Future), rodo, kad JAV internete prisijungus per savaitę praleistas laikas nuo 2000 metų padvigubėjo, pasiekiant vidutiniškai 23,6 valandos.4 Be to, pusė amerikiečių paauglių ir 27 proc. jų tėvų prisipažįsta, kad yra priklausomi nuo išmaniojo telefono. Skaitmeninės ateities centro tyrimuose priklausomybė nuo interneto ir telefono net siejama su pokyčiais smegenyse: prisilietimas prie programėlių ikonų sukelia malonų dopamino pritekėjimą į tą pačią smegenų zoną, kurią suaktyvina kokainas ir kitos priklausomybę keliančios medžiagos.

Nemažai tyrimų įspėja, kad nuolatinis kontaktas su skaitmeniniais prietaisais darbovietėje didina stresą, trukdo susikaupti ir sumažina darbo našumą, taip pat pailgina pertraukas darbo procese. Be to, dėl minėtų technologijų ypatumų darosi vis sunkiau atskirti darbą nuo pramogų. Daugelio užduočių atlikimas vienu metu (to reikalauja elektroniniai prietaisai) rimtai veikia gebėjimą mokytis – kadangi veiksmai vyksta paviršutiniame lygmenyje, kuriame dalyvauja tik trumpalaikė atmintis, nieko nelieka ilgalaikėje atmintyje.

 Išvarymas iš informacijos amžiaus

Neigiama informacija apie skaitmeninių prietaisų įtaką vis labiau neramina didelę dalį visuomenės, ypač tėvus, kurie kartais ryžtasi drastiškiems „susilaikymo“ eksperimentams. Kaip tik taip ir gimė skaitmeninės detoksikacijos idėja.

Vieną iš įdomiausių eksperimentų atliko amerikietė Susana Maushart, vieniša motina, turinti 3 paauglius vaikus. Kai ji pranešė savo atžaloms, kad nusprendė 6 mėnesiams atjungti visą savo šeimos elektroninę „ekipuotę“, pradedant savo audiogrotuvu ir baigiant sūnaus galingu videožaidimų kompiuteriu, niekas nė nemirktelėjo. „Dabar suprantu, kodėl taip. Jie manęs tiesiog negirdėjo“, – vėliau prisiminė Susana. Nepaisydama vaikų protestų, kad jie geriau apsieis be vandens, maisto ir šampūno, S. Maushart (kuri pati buvo tokia priklausoma nuo telefono, kad miegojo su juo) įgyvendino šį šeimos eksperimentą ir aprašė jį knygoje „Mūsų atjungta žiema“ (Winter Of Our Disconnect).

„Jie pamažu budo iš pažintinės pertraukos būsenos, kuri buvo būdinga daugumai jų būdravimo valandų, ir darėsi daug labiau susikoncentravę, logiškiau mąstantys. Jų dėmesingumo momentai plėsdavosi ir įtraukdavo, jie pradėjo skaityti ištisas valandas, ne tik minutes; intensyviau praktikuotis su savo instrumentais; palaikyti ilgesnius ir sudėtingesnius pokalbius; pagerėjo jų gebėjimas mąstyti į priekį, kad ir prisiminti, jog reikia išsiskalbti pėdkelnes kitai dienai“, – rašė S. Maushart.

Eksperimento pabaigoje jos vaikai dėkingi vėl apsikabino savo telefonus ir kompiuterius, o autorė prisipažino, kad jos drastiška detoksikacija nuo prietaisų galbūt buvo tas pat, kaip „trijų dienų citrinų detoksikacijos dieta norint turėti normalų kūno svorį visą gyvenimą. Vis dėlto kaip sąmoningumo didinimo pratimas tai buvo išties veiksminga.“

S. Maushart šeimos eksperimentą įvertino gydytojas psichiatras Richardas Grahamas, kuris Naitingeilo klinikoje Londone (Nightingale Hospital London) vadovauja Didžiojoje Britanijoje pirmai priklausomybės nuo technologijų programai Capio ir matė keturmečius mažylius, kurie yra priklausomi nuo iPad, taip pat vaikus, galinčius neužmigti po 48 valandas, žaidžiant videožaidimus. R. Grahamas nepatarė kartoti tokio ilgo detoksikacijos laikotarpio, nes tai tiesiog nėra realu. Skaitmeninis pasaulis vis tiek yra ir bus dalis šių vaikų vaikystės tokia forma, kokios tėvai su savo patirtimi net negali nuspėti. Pasak jo, reikia viską geriau subalansuoti ir suderinti, bet, kaip tai padaryti, dar neaišku.

Inguna Mukāne

 

NUORODOS
1 You're so vain: U-M study links social media and narcissism. Iš: University of Michigan Regents, Michigan News, 2013-06-11 (internete:
http://ns.umich.edu/new/releases/21517-you-re-so-vain-u-m-study-links-social-media-and-narcissism)
2 Disruptions: For a Restful Night, Make Your Smartphone Sleep on the Couch. Iš: The New York Times, 2014-02-09 (internete:
https://bits.blogs.nytimes.com/2014/02/09/for-a-restful-night-make-your-smartphone-sleep-on-the-couch/?_r=0)
3 UK psychiatrist believes the high rates of technology use are causing kids to show signs of autism. Iš: News.com.au, 2015-05-04 (internete:
http://www.news.com.au/lifestyle/parenting/kids/uk-psychiatrist-believes-the-high-rates-of-technology-use-are-causing-kids-to-show-signs-of-autism/news-story/825d263047a8fb5d854f238e4ca5b804)
4 Center for the Digital Future releases 15th annual report on the impact of digital technology in the U.S. 2017-09-19 (internete:
https://annenberg.usc.edu/news/research/center-digital-future-releases-15th-annual-report-impact-digital-technology-us)
 
Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako

Komentuoti