Vaistas nuo visų bakterijų Išnyksta net atspariausios

Teksto dydis:

Vaistas nuo visų bakterijų Išnyksta net atspariausios

2017.08.10 16:00

Esama stebuklingo augalo, galinčio padėti pasveikti nuo įvairių ligų bei sunaikinti infekcijas, kurių neįmanoma paveikti antibiotikais. Britų gydytojas Haraldas Gaieras, žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako" ekspertas, dalijasi savo asmenine ir profesine patirtimi.

Prieš porą metų mano žentas paprašė savaitę prižiūrėti jo didelį, stiprų šunį, nes jis su mano dukra išvyko trumpų atostogų. Gyvenau netoli miško ir kiekvieną dieną po du kartus vedžiau šunį pasivaikščioti, o jam tai labai patiko, nes gyvūną traukė intriguojantys gamtos kvapai. Vieną penktadienio vakarą apie 22 valandą kaip paprastai išvedžiau šunį pasivaikščioti. Buvo gana tamsu, mėnulio beveik nesimatė, o su savimi turėjau tik nedidelį prožektoriuką. Kai pasiekėme laukymę, pajutau, kad pamažu grimztu į permirkusį molio dirvožemį – iki to laiko visą mėnesį gausiai lijo. Stengiausi greitai ištraukti kairę koją, bet tuo metu vis giliau į purvą grimzdo dešinė. Miške jau buvo aklina tamsa. Staiga šuo užuodė kažkokį gyvūną ir veržėsi link jo tokia jėga, kad pavadis apsuko mane 360 laipsnių kampu. Kaip minėjau, mano dešinė koja buvo įklimpusi. Girdėjau trekštelėjimą, o, kai išsitraukiau pėdą iš molio dirvožemio, ji tiesiog tabalavo – sunkus lūžis buvo truputį aukščiau čiurnos. Koja stipriai kraujavo dėl atviro lūžimo, nes abu lūžę blauzdikauliai pradūrė odą.

Žinojau, kad negaliu paeiti, bet negalėjau ir paleisti šuns, nes jis nepažinojo apylinkių. Turėjau su savimi mobilųjį telefoną, tačiau miške nebuvo ryšio, todėl neliko nieko kito, kaip šliaužti namo. Viena ranka laikydamas šuns pavadį, kita stengiausi judėti pirmyn, o lūžusią koją laikiau iškeltą, nes pėda laikėsi tik ant odos.

Kai abu su šuniu pagaliau pasiekėme kaimyno namą, buvau visai išsekęs. Laimė, po 10 minučių pro šalį važiavo kitas kaimynas, kuris iškvietė greitąją pagalbą, ir mane nuvežė į Londono Karališkąją ligoninę (Royal London Hospital).

Kitą dieną mane operavo. Vyresnysis ortopedijos chirurgas meistriškai sujungė pėdą su blauzdikauliais ir sustiprino metalinėmis pagalbinėmis priemonėmis. Tada koją sugipsavo, tačiau praleidau ligoninėje ilgą laiką, nes koja stipriai ištino. Gana greitai paaiškėjo, kad tinimas atsirado ne tik dėl operacijos, bet todėl, kad prisidėjo infekcija. Buvau užsikrėtęs Klebsiella pneumoniae, viena iš vadinamųjų superbakterijų, kurias labai sunku nugalėti vaistais. Neretai jos visos supaprastintai vadinamos MAAS (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas Staphylococcus aureus, angl. MRSA), nors pradžioje šia santrumpa buvo žymimas tik minėtas stafilokokas. Šiais laikais MAAS gali reikšti bet kurią infekciją, atsparią visiems dažniausiai skiriamiems antibiotikams. Bakterija, kuria buvau užsikrėtęs, buvo ypač atspari visai konvencinei terapijai.

Gydytojų bandymai padėti skiriant standartinius antibiotikus, patyrė visišką nesėkmę. Tačiau, kadangi turiu daugelio metų patirtį su gydomaisiais augalais, žinojau, kaip natūraliomis priemonėmis įveikti infekciją. Deja, Anglijoje fitoterapija ligoninėse uždrausta, ir net man, kaip natūropatui, kai gulėjau ligoninėje, nebuvo leidžiama gydytis pačiam. Vienintelis būdas prieiti prie reikiamų augalų buvo juos kaip nors nepastebimai įnešti į ligoninę.

Paprašiau žmonos prekybos centre nupirkti du Lucozade sportinius gėrimus, išpilti jų turinį, o tada į vieną butelį supilti raugerškių (Berberis vulgaris), o į kitą – kanadinės auksašaknės (Hydrastis canadensis) tinktūrų. Abiejose tinktūrose yra veikliosios medžiagos berberino, tačiau nusprendžiau vartoti jų pakaitomis – vieną dieną raugerškių tinktūros, kitą – kanadinės auksašaknės, kad organizmas nė prie vienos iš jų nepriprastų.

Kasdien 4 kartus slapta išgerdavau po 1 valgomąjį šaukštą tinktūros, truputį atskiesdamas ją vandeniu, ir po 3 savaičių mano antibiotikams atsparios infekcijos nebeliko.

Vėliau man darė dar vieną operaciją, šalino metalines jungtis iš čiurnos. Vėl pasigavau infekciją, kurios antibiotikai nepajėgė įveikti, todėl vėl prašiau žmonos padaryti tą patį – supilti tinktūrų į du atskirus butelius ir atnešti man į ligoninę. Po 3 savaičių iš naujo buvau išsivadavęs nuo infekcijos – jau antrą kartą, – ir ji nebegrįžo.

Dabar galiu visiškai laisvai vaikščioti. Galiu judinti visus kojų pirštus, dešinioji čiurna juda be jokių apribojimų. Esu be galo dėkingas profesionaliam chirurgui, bet tiek pat esu dėkingas ir natūraliems antibiotikams, kuriuos laikau vienais stipriausių pagalbininkų savo augalinių medikamentų arsenale.

 

Geba natūraliai sunaikinti superbakterijas

Per daugelį metų išbandžiau dvi augalines tinktūras, kuriomis kovoti su pačiomis stipriausiomis iš atspariųjų bakterijų. Apie šias tinktūras sužinojau atlikdamas intriguojantį tyrimą, susijusį su karališkosios šeimos vartojamais homeopatiniais preparatais. Homeopatijoje naudojami ne tik paprasti homeopatiniai preparatai, bet ir motininės tinktūros konkrečioms bakterijoms naikinti.

Buvęs karalienės Elžbietos II gydytojas Ronaldas W. Daveyʼis, parašęs pratarmę Danos Ullman knygai apie homeopatiją „Homeopatijos atradimai“ (Discovering Homeopathy, leidykla North Atlantic Books, 1993), knygos „Mikobakterinės ligos“ (Mycobacterial Diseases, leidykla Edward Arnold, 1980) autorius Johnas M. Grangeʼas ir jų kolegos publikavo du panašius tyrimus, aiškiai pademonstruodami, kad 73 homeopatinės motininės tinktūros geba apsaugoti nuo 20-ies skirtingų mikroorganizmų rūšių sukeltų infekcijų ar sustabdyti jų plitimą. Tarp jų buvo MAAS, Pseudomonas aeruginosa, kurią klasikinė medicina laiko atsparia daugybei vaistų, ir K. pneumoniae – medikamentams atsparus mikroorganizmas, kuriuo buvau užsikrėtęs ir aš.

Iš tikrųjų buvo įrodyta, kad 48 atskiestos homeopatinės motininės tinktūros – tai natūralios plataus spektro priemonės nuo mikrobų. Devynios iš jų pademonstravo aktyvumą nuo trijų Pseudomonas padermių, o keturios – nuo K. pneumoniae. Dar 25 tinktūros efektyvios nuo įvairių stafilokokų.

Tyrėjai padarė tokią išvadą: kai kurių tinktūrų veiksmingumo lygis buvo panašus į Alexanderio Flemingo originalias penicilino sulfato kultūras, iš kurių jis išskyrė peniciliną.

Be to, mokslininkai patikrino augalų ir medikamentų tarpusavio sąveiką (ir vienam su kitu, ir su kitais augalais) ir konstatavo, kad kai kurios poros dvigubina individualų efektyvumą.

Remdamasis šiais ir kitais įrodymais, taikau daugelį tinktūrų jau 27 metus – sėkmingai jomis gydau savo pacientus, kurie kreipiasi į mane dėl dažniausiai ligoninėse pasigautų vaistams atsparių infekcijų.

Berberinas laikomas plataus spektro augaline priemone, kurios aktyvumas identiškas antibiotikams. Visame pasaulyje medicinoje plačiai naudojami keli augalai, kuriuose esama berberino, bet aš, nuo tada, kai perskaičiau Pietų Korėjoje atliktą tyrimą apie MAAS infekciją, laikausi B.vulgaris ir H.canadensis. Per tyrimą buvo atskleista, kad 1–50 ml berberino iš esmės sumažino MAAS prisijungimą prie ląstelių ir ląstelių invaziją, taip pat padidino antibiotikų (ampicilino ir oksacilino) gebėjimus naikinti bakterijas.

Per bandymus mėgintuvėliuose, kuriuose iš Berberis augalų buvo išskirtas vienas cheminis junginys, konstatuota, kad šie augalai gali nuslopinti vadinamuosius antibiotikų atsparumo siurblius. Tai baltymų transportavimo priemonės, kurios bakterijas apsaugo nuo natūralių ir farmakologinių antibiotinių medžiagų. Šie nešikliai ištraukia iš ląstelių vaistus ir kitus toksinus, leidžia į jas laisvai patekti bakterijoms ir užkrėsti ląsteles. Berberinas sugebėjo sustabdyti antibiotikų atsparumo siurblius S. aureus atveju ir slopino Microcystis aeruginosa augimą (tai toksiški melsvieji gėlųjų vandenų dumbliai).

Be to, esu sėkmingai taikęs ir raugerškių, ir kanadinių auksašaknių ir nuo bakterinės pneumonijos, sepsio bei kitų panašių ligų.

Haraldas Gaieras

Komentuoti