10 klausimų apie Tibeto mediciną

Teksto dydis:

10 klausimų apie Tibeto mediciną

2018 rugs. 11 08:42

Vakarų medicina sparčiai žengia į priekį, vis dėlto žmonėms, kurie serga sunkiomis ligomis, ji ne visada gali padėti. Tuomet į pagalbą atskuba natūraliosios medicinos specialistai. Amžių patikrinta Tibeto medicina pajėgi išgydyti net įsisenėjusius negalavimus.

1. Kas svarbiausia gydant ligonius pagal Tibeto mediciną?

Pagal Tibeto išmintį, siekiant būti sveikam, būtini 3 dalykai: emocinis stabilumas, tinkama mityba, sveikas gyvenimo būdas. Jei ligonis nori išsikapstyti iš ligos, tačiau minėtų dalykų nepaiso, Tibeto gydytojas turi teisę atsisakyti jį gydyti. Šis senas mokymas veiksmingai padeda ir šiandien lengvais bei sunkesniais negalavimais besiskundžiantiems pacientams. Išskirtina yra tai, kad, priešingai nei Vakarų medikai, Tibeto medicinos specialistai pacientui pateikia atsakymus į visus klausimus. Svarbi Tibeto medicinos ypatybė – gilus jos ryšys su senovės dvasinėmis vertybėmis ir filosofiniais Rytų mokymais. Gydymui naudojama ne tik fizinė terapija, bet dažnai ir tibetietiškų ritualų elementai. Į sveiką kūną žiūrima kaip į darnų subtilių energijų balansą, o į ligas – kaip į šio balanso sutrikimą.

2. Ar senovės Tibeto gydymo menas panašus į daugeliui žinomą Indijos gydymo sistemą ajurvedą?

Taip. Kaip remiantis ajurveda, taip ir gydant pagal Tibeto mediciną atsižvelgiama į 3 pradų teoriją. Skiriasi tik terminai. Tibeto medicinoje yra trys kūno pradai: tipa (tulžies), lung (vėjo) ir bedgen (gleivių). Jie atitinkamai yra ajurvedos pitta, vata ir kapha

3. Kas sutrikdo šių trijų kūno energijų balansą?

Gali būti artimos ir tolimos priežastys. Tolimos – karminės priežastys. Karminių ligų Tibeto gydytojai neapsiima gydyti. Šiuo atveju gali būti naudojami nebent būrimai, tam tikros apeigos, ligoniai gali atlikti specialius ritualus. Taip bent kiek pagerinama karma. Vis dėlto ji – ne vieno gyvenimo rezultatas, todėl visiškai išgydyti karminių ligų neįmanoma, galima tik jas šiek tiek palengvinti. Artimos ligų priežastys – netinkamas gyvenimo būdas, neigiamos mintys, išsiderinusios emocijos. Tibeto medicinoje skiriami trys dvasios nuodai: neapykanta, godumas, paklydimas. Jie sutrikdo darnų trijų pradų balansą. Sutrikus dvasinei pusiausvyrai, sutrikdomas energijos balansas, o tada prasideda ligos. Prisirišimas ir aistra sukelia vėjo, agresija ir pyktis – tulžies ligas, proto apdujimas susijęs su gleivių ligomis. Tad drąsiai galima teigti, kad didžioji dalis ligų – netinkamų emocijų pasekmės. Labai svarbu ir tai, koks yra mūsų gyvenimo būdas, mityba. Daugelį ligų skatina netinkama mityba ir virškinimo ugnies nusilpimas. Visiems bendrų nurodymų ir dietų nėra – kiekvienas, rinkdamasis maistą ir gyvenimo būdą, turi atsižvelgti į savo konstitucijos tipą. Pavyzdžiui, jei žmoguje daug vėjo energijos, jis turi šiltai rengtis, vengti sunkaus protinio darbo, valgyti daug vertingų medžiagų organizmui turintį maistą, gyventi prieblandoje, bendrauti su maloniais žmonėmis ir patirti kuo daugiau teigiamų emocijų. Vėjo tipo žmonės būna smulkių kaulų, girgždančiais sąnariais, judrūs, jie turi daug minčių, sunkiai save sukontroliuoja. Vėjo sutrikimai – nemiga, depresija, baimės, širdies ligos, anoreksija, bulimija... Vis dėlto įdomu tai, kad tibetiečių natūraliosios medicinos gydytojai nežino tokių ligų, kaip bulimija ar anoreksija. Tai – vakariečių ligos. Jei tibetiečių mediko paklaustumėte, kaip tokias ligas gydyti, jis atsakytų, kad reikia ligonį pamatyti, ištirti, o tada galima skirti ir gydymą. Beje, vėjo tipo žmonės gyvena trumpiausiai. Ilgiausiai gyvena gleivių tipo žmonės. Gleivių ligos pasireiškia negreitai, tačiau šio tipo žmonės serga ilgai, jų organizmas sunkiausiai pasisavina vaistus. Tulžies tipo asmenys turi stiprų ego, gali būti agresyvūs. Vis dėlto dažniausiai žmoguje veikia ne viena, o skirtingos energijos. 

4. Kokie yra pagrindiniai Tibeto medicinos diagnostikos būdai?

Ligos diagnozuojamos ne modernia technika, o natūraliais būdais. Pirmiausia atliekama apklausa, apžiūrimas pacientas. Svarbus ir šlapimo tyrimas. Kuo daugiau gydytojas turi informacijos, tuo lengviau jam nustatyti ligą. Daug ką galima pasakyti vien iš žmogaus pulso – remdamasis juo, patyręs Tibeto medicinos gydytojas gali pasakyti net tai, kiek žmogui dar liko gyventi. 

5. Kokius gydymo metodus Tibeto medicinos specialistai taiko dažniausiai?

Vienas svarbiausių būdų – gydymas daugiakomponenčiais vaistais. Tibetietiški vaistai paprastai būna sudaryti nuo trijų iki daugybės skirtingų komponentų. Vaistai gaminami iš augalų, mineralų, nukenksmintų metalų, gyvūninės kilmės produktų. Jie parenkami atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę. Gydytojas gali skirti visiškai skirtingus vaistus skirtingiems pacientams, sergantiems ta pačia liga. Yra įvairių tibetietiškų vaistų: miltelių, piliulių, nuovirų, visokių rūšių sviesto. Įdomu tai, kad daugelis Vakarų medicinos atstovų teigia, jog nuovire nebelieka jokių naudingų medžiagų. Rytų medicinos specialistai su šia nuomone nesutinka – nuoviras greičiausiai įsisavinamas ir yra labai veiksmingas. Toks vaistas daromas paprastai: imamos 3–5 žaliavos, viskas susmulkinama, užpilama 3 stiklinėmis vandens ir virinama tol, kol lieka viena stiklinė nuoviro. Piliulės įsisavinamos lėčiau, nes sunkiau suvirškinamos. 

6. Kuo ypatingos tibetietiškos brangiosios piliulės?

Tai – daugiakomponenčiai vaistai. Brangiosios piliulės gali būti gaminamos iš 150 komponentų. Į jų sudėtį įeina tokios medžiagos, kaip specialiai apdirbtas ir nukenksmintas auksas, sidabras, varis, geležis, safyras, rubinas, perlai, koralai... Šie vaistai ne gydo ligos simptomus, o veikia jos priežastį, taip pat atkuria žmogaus organizmo balansą ir darnią gyvybinės energijos cirkuliaciją jame. Brangiosios piliulės paprastai yra šventinamos, todėl jas išties galima laikyti stebuklingomis.

7. Ar Tibeto ir Vakarų medicinos yra suderinamos?

Jei kalbame apie vaistų vartojimą, tai ne visais atvejais. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja hormoninius vaistus, tibetietiškieji gali neveikti. Vakarų medicinoje taikomi medikamentai dažniausiai šalina ligos simptomus, taip pat slopina centrinę nervų sistemą, o tai silpnina tibetietiškų vaistų poveikį. 

8. Kiek svarbu yra tai, kuriuo paros metu kokius vaistus vartoti?

Tai tikrai reikia žinoti. Vaistai gali būti parenkami atsižvelgiant į paros organų ritmą, tačiau dažniausiai – į tai, kurios došos sutrikimams gydyti jie yra skirti. Pavyzdžiui, ryte dažniausiai skiriama gerti vaistus, gydančius vėjo ir gleivių sutrikimus, po pietų – karščio, t. y. tulžies, o vakare – vėl vėjo ligoms gydyti. Viskas išties nesudėtinga: ryte paprastai pasireiškia gleivių ir vėjo, per pietus – tulžies, o vakare – vėl vėjo sutrikimai. Tad vaistai skiriami atsižvelgiant į tai, kuri doša kada aktyviausia. 

9. Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir kitose šalyse labai išpopuliarėjo knyga, kurioje pateikiami 5 Tibeto pratimai. Ar iš tiesų jie tokie stebuklingi, padeda išlikti jauniems ir sveikiems?

Kai kurių Tibeto gydytojų nuomone, 5 pratimai neturi nieko bendra su Tibeto medicina. Tačiau kai kuriems žmonėms jie iš tiesų padeda. Knygoje aprašyti pratimai panašesni į hathajogos pratimus. Tibetiečių mokymai taip lengvai visiems nedalijami. Norint sužinoti jų gydymo metodus, būtina nemažai mokytis, gauti pašventimus, atlikti tam tikras praktikas. Be to, reikia turėti mokytoją, žinios turi būti perduodamos iš lūpų į lūpas. Tibetiečiai itin saugo savas tradicijas, senosios medicinos paslaptis. 

10. Ar tibetietiškos terapijos paslapčių gali išmokti kiekvienas?

Taip, tai labai praverstų kasdieniame gyvenime kaip įvairių ligų profilaktika. Šie gydymo būdai nebando konkuruoti su vakarietiškaisiais. Tibeto medikai nėra šamanai, jiems labai svarbu išsaugoti per tūkstančius metų sukauptas gydymo tradicijas ir natūralius metodus. Tibetiečiams jų medicina yra tradicinė mokslinė medicina, gydytojai ruošiami dešimtis metų. 

Tibeto medicinos gydymo būdai:

1. Tibetietiškais vaistais.

2. Dieta, skiriama atsižvelgiant į žmogaus konstitucijos tipą. Net geriausi vaistai nepadės, jei žmogus valgys jam netinkantį maistą.

3. Kompresų terapija.

4. Šilumos terapija.

5. Tibetietiškos moksos terapija. Šiai procedūrai naudojamas žolelių mišinys, kuriuo prideginami taškai atitinkamose kūno vietose. Tam, kad būtų išvengta neigiamo nudeginimo poveikio, atliekant procedūrą būtina atsižvelgti ir į planetų padėtį. Tad gydytojas turi išmanyti ir astrologiją.

6. Tradicinis Tibeto „ku nye“ masažas. Jis atkuria subtiliųjų žmogaus energijų balansą. Šis masažas veikia tiesioginę ligos atsiradimo priežastį, todėl pokyčiai vyksta pačiuose giliausiuose sluoksniuose.

7. Kraujo nuleidimo terapija „tar čio“.

8. Auksinės adatos terapija. Ją atliekant naudojama akupunktūra kartu su moksos terapija. Tai labai senas epilepsijos, psichikos sutrikimų, galvos skausmų ir kitų negalavimų gydymo būdas.

Komentuoti