Burnos higiena ir tinkama dantų priežiūra

Teksto dydis:

Burnos higiena ir tinkama dantų priežiūra

2015.11.27 08:36

Gera burnos higiena ir tinkama dantų priežiūra yra kelias link sveikos šypsenos. Paprasčiausios burnos higienos procedūros padeda išvengti dantų ėduonies, palaiko dantenas sveikas, o Jūs galite gerokai ilgiau džiaugtis savais dantimis.

Tinkama higiena yra profilaktikos priemonė, o ne gydymo būdas, būtent todėl atsakingai rūpintis burnos švara reikia pradėti, kol dar nėra jokių dantų ar dantenų pažeidimų. Profesionali burnos higiena taip pat dažnai būna pirmasis gydymo etapas prieš periodontines, chirurgines, terapines procedūras, dantų balinimą ar protezavimą.

Burnos higiena skirstoma į individualią (asmeninę) ir profesionalią. Individuali burnos higiena yra viskas, ką kiekvienas žmogus atlieka namuose: dantų valymas, tarpdančių siūlo naudojimas ar tarpdantinių šepetėlių naudojimas, burnos skalavimo skysčių naudojimas, išimamų protezų priežiūra ir kita. Profesionali burnos higiena – tai procedūros, atliekamos odontologo kabinete. 

Kad ir kaip stengiamės kruopščiai išsivalyti dantis šepetėliu, idealiai to padaryti praktiškai neįmanoma. Visuomet lieka apnašų ant tolimesnių galinių dantų, liežuviniuose paviršiuose ar dantų vagelėse, kurių nepasiekia šepetėlio šereliai. Minkštos baltos apnašos susiformuoja iš maisto likučių, seilių ir burnoje nuolat gyvenančių bakterijų, kurios pačios savaime nėra pavojingos. Apnašoms ilgiau užsibūnant ant danties, bakterijos jose vykdo chemines reakcijas (jas ypač paskatina saldus ar krakmolo turintis maistas), kurių metu išsiskiria rūgštys. Šios rūgštys silpnina danties paviršių ir jis pradeda irti, vystosi kariesas ir atsiranda ertmė. 

Ant dantų paviršiaus ilgai užsilaikius minkštoms apnašoms, veikiant seilėms jos ilgainiui sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Tai tarsi kietas kalkių sluoksnis palei dantenas ant danties paviršiaus, kuris gali būti labai įvairaus dydžio, nuo baltos iki tamsiai rudos spalvos. Šios sankaupos dirgina dantenas, jos gali parausti, kraujuoti ar tapti jautrios. Per ilgesnį laikotarpį dantenų audinys pradeda nykti, vėliau ima nykti dantį supantis kaulas ir galiausiai danties netenkama. Dantų akmenų individualios burnos higienos priemonėmis pašalinti neįmanoma, tai atlieka burnos higienistas. 

Nepakankama burnos higiena dažnai sukelia nemalonų burnos kvapą, kuris mažina pasitikėjimą savimi, kenkia bendravimui. Tyrimais nustatyta, kad burnoje nuolat kaupiantis bakterijoms šios patenka į virškinimo sistemą, iš jos – į kraujotaką ir pasiekia įvairius organus. Tai gali paskatinti širdies, plaučių, inkstų ir kitų organų ligų radimąsi. Todėl labai svarbu suprasti, kad dantų ir dantenų ligos nėra vien burnos ligos. Jeigu dantenose yra uždegimas, tai gali lemti ir kitų organizmo ligų pablogėjimą. Bloga dantenų sveikata siejama su paūmėjusiu  artritu, didesne aterosklerozės rizika. Taip pat, jeigu pacientas serga cukriniu diabetu ir jo dantenų būklė yra bloga, pavyzdžiui pacientas serga periodontitu, tai išgydžius periodontitą ir jį sukontoliavus, bus lengviau sureguliuoti ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat, labai svarbu nėštumo metu išlaikyti gerą burnos higieną. Profesionalią burnos higieną, remiantis šiuo metu esamomis rekomendacijomis, galima atlikti viso nėštumo metu. Jeigu nėščiosioms kraujuoja dantenos, šią problemą būtna spręsti, nes dantenų kraujavimas rodo dantenų ligą, o nėščiosios, kurių dantenos yra nesveikos, rizikuoja kad jų gimdymas bus šiek tiek ankstyvesnis, o naujagimio svoris bus mažesnis. Palaikyti burnos higieną svarbu ir norint, kad ilgai tarnautų turimi dantų protezai – vainikėliai, implantai, išimamos plokštelės. O nešiojantiems breketus higiena padės apsaugoti dantų paviršius nuo karieso.

Dantų implantologijos ir protezavimo klinikos Dental P.R.O. gydytoja-periodontologė Daiva Gelažienė papasakojo, kaip atliekama profesionalios burnos higienos procedūra: „Pirmiausiai specialistas įvertina paciento burnos būklę, paklausia apie namuose naudojamas priemones, paaiškina, kaip taisyklingai ir efektyviai valyti dantis, atsako į klausimus ir duoda patarimų. Dantų apnašos ir akmenys yra šalinami specialiais instrumentais. Dantų akmenims valyti naudojamas ultragarsinis skaleris, kurio lengvai vibruojantis antgalis švelniai pašalina apnašas nuo danties paviršiaus, jo nepažeisdamas ir nekeldamas skausmo. Tačiau jei dantys labai jautrūs ar procedūros metu kamuoja nemalonūs pojūčiai, galima pritaikyti vietinį nuskausminimą. Iš sunkiai pasiekiamų vietų, pavyzdžiui, tarpdančių, akmenys šalinami rankiniais instrumentais“ – sako gydytoja. Specialistė papasakojo apie pažangų ir saugų metodą „Air Flow“, kurio metu stipria srove į danties paviršių purškiami su vandeniu ir oru sumaišyti perlų milteliai. Tokiu būdu pasiekiami net smulkiausi danties nelygumai, pašalinamos dėl kavos, tabako ar kitų dažančių produktų vartojimo atsiradusios apnašos. Šių miltelių dalelės apvalios, neaštrios, todėl nebraižo danties paviršiaus. Po šios procedūros dantys tampa pastebimai šviesesni. „Galiausiai dantys poliruojami šepetėliais, guminiais diskeliais ir poliravimo pasta. Dantų paviršius tampa lygus, blizgus, švelnus ir vėliau dantų apnašos ant jo kaupiasi daug sunkiau“ – sako Dental P.R.O. klinikos gydytoja. 

Pasak D. Gelažienės, po profesionalios procedūros dantų paviršius tampa glotnus ir blizgus it stiklas, o burnoje jaučiamas gaivos ir švaros pojūtis. Taip pat, dantys tampa šiek tiek šviesesni, tačiau gydytoja pabrėžia, kad profesionali burnos higiena nėra tas pats, kas dantų balinimas. Specialistė dantų higienos procedūrą lygina su nešvariu puodeliu, kurį išvalius jis atgauna pirminę būseną, o, pasak D. Gelažienės, dantų balinimą reikėtų lyginti su plaukų šviesinimu, kada danys yra veikiami peroksido ir jų paviršius tampa keliais tonais šviesesnis, nei buvo. Taip pat, gydytoja primena, kad jei prieš procedūrą paciento dantenos kraujavo, tai po procedūros, laikantis specialisto patarimų ir taisyklingai ir gerai prižiūrint dantis namuose, kraujavimas turėtų sumažėti, o po kiek laiko ir visiškai liautis. 

Po profesionalios burnos higienos procedūros, gydytoja pataria pirmąją dieną vengti dažančių produktų, tokių kaip burokėliai, kava, arbata, raudonas vynas ar pomidorų sultys. 

Kiekvienam žmogui, turinčiam kokių nors nusiskundimų ar ne, rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną kas 6 mėnesius. Pacientams, turintiems polinkį į apnašų kaupimąsi ar rūkantiems, apsilankymas pas burnos higienistą rekomenduojamas 3–4 kartus per metus. 

Nors profesionali burnos higiena yra profilaktikos priemonė, tačiau kai kuriais atvejais ji yra ir pirminis gydymo etapas, pavyzdžiui sergant dantenų ligomis. Pagrindinės ir dažniausios periodonto (audinių, palaikančių ir supančių dantį) ligos yra gingivitas ir periodontitas. Abiejų susidarymo svarbiausia priežastis yra ant dantų nuolat besikaupiančios ir užsilaikančios bakterinės apnašos bei dantų akmenys. Taip pat nemažą įtaką daro rūkymas, nevisavertė mityba, stresas, genetinis polinkis, vartojami vaistai ar cukrinis diabetas. 

Ne vieną dažnai kankina skausmingos ar kraujuojančios dantenos, blogas kvapas iš burnos, švaros ir gaivumo stoka po dantų valymo. Negalima į tai numoti ranka, kadangi tai vienas pirmųjų požymių, kad burnos higiena nėra gera. Minkštos ir kietos apnašos ant dantų sudaro sąlygas daugintis bakterijoms. Taigi, siekiant išvengti dantenų ligų, svarbu žinoti jų požymius ir pasekmes. 

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, pasireiškiantis dantenų paraudimu, paburkimu, kraujavimu. Šios stadijos liga yra išgydoma, mat pažeidimas apima tik dantenas, o kaulas ir dantį palaikantys raiščiai būna sveiki. Dažnai pirmasis simptomas yra valantis dantis pastebimas dantenų kraujavimas. Paprastai gingivitas yra gana lengvai pagydomas – reikia laikytis burnos higienos rekomendacijų, kruopščiai valyti dantis, reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną. Negydant gingivito liga progresuoja ir pereina į sunkesnę formą – periodontitą. 

Periodontitas – tai uždegimas, kuris apima ne tik dantenas, bet ir kitas periodonto struktūras. Dantenos būna paraudusios, kraujuojančios, „atsikabinusios“ nuo danties, dėl ko tarp danties ir dantenų susiformuoja „kišenė“, dantys atrodo pailgėję, nes dantenos ir kaulas nyksta, padidėja tarpai tarp dantų, atsiranda nemalonus kvapas ir skonis, ilgainiui dantys tampa paslankūs. Periodontitas skiriamas į lengvą, vidutinį ir sunkų, priklausomai nuo to, kiek kaulo jau yra prarasta. Tačiau liga pati nesustoja ir nepraeina, negydoma pereina visas stadijas ir galiausiai baigiasi dantų netekimu. Laiku pradėjus tinkamą gydymą ligos vystymąsi galima sustabdyti. 

Pirmasis periodontito gydymo žingsnis yra profesionali burnos higiena. Specialiais instrumentais šalinami dantų akmenys, apnašos, taip siekiant sumažinti uždegimą. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali prireikti ir keleto vizitų pas specialistą. Taip pat yra paaiškinama asmeninės burnos higienos svarba, pacientas mokomas tinkamai prižiūrėti dantis, patariama, kokias priemones naudoti. Po šios procedūros gali susidaryti įspūdis, kad situacija pablogėjo, – dantys gali tapti jautrūs ir šiek tiek atsidengti dantų šaknų paviršiai. Tačiau šie pojūčiai yra laikini. Dantų jautrumas per keletą savaičių išnyksta, dantenos sugyja, jų patinimas pranyksta. Burnos higieną atlikti būtina siekiant apsaugoti periodontito pažeistus dantis, kad netektų jų šalinti. Toliau tinkamai prižiūrint dantis per keletą mėnesių negilios dantenų „kišenės“ išnyksta, gilesnės pastebimai sumažėja, dantys tampa mažiau paslankūs. Ši procedūra gali būti kartojama keletą kartų, siekiant pagerinti paciento būklę nesiimant chirurginio gydymo, t. y. nepereinant į antrąjį gydymo etapą. Antrasis etapas taikomas tuomet, kai vien higienos priemonėmis ligos suvaldyti nepavyksta. Pritaikius vietinį nuskausminimą atliekama vadinamoji „lopo operacija“ – chirurginėmis priemonėmis dantenos atitraukiamos nuo dantų, kad būtų matomi ir pasiekiami dantų akmenys, kurių neįmanoma pašalinti atliekant įprastą procedūrą. Kruopščiai nuvalius ir nulyginus dantų paviršius dantenos sutvirtinamos siūlėmis. Trečiasis etapas – palaikomasis gydymas. Kadangi periodontitas yra liga, kurią paprastai įmanoma tik sustabdyti, bet ne visiškai išgydyti, itin svarbu laikytis visų rekomendacijų ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą-periodontologą. Kitu atveju liga atsinaujina ir tampa dar sunkiau suvaldoma. Palaikomasis gydymas – tai 2-4 kartus per metus kartojami vizitai pas odontologą, kuris iš naujo įvertina dantų būklę, atlieka profesionalią burnos higieną ir nusprendžia, koks gydymas reikalingas. Kruopšti kasdienė burnos priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas specialistus padės Jums išsaugoti nuosavus dantis dar daugelį metų. 

Gydytoja D. Gelažienė teigia, kad svarbiausia yra sukontoliuoti prežastį, dėl kurios vystosi ligos, t.y. sukontoliuoti apnašas ir padaryti taip, kad burnoje būtų minimalus kiekis bakterijų. Tą įmanoma pasiekti valant dantis profesionaliai ir labai gerai bei taisyklingai valantis dantis namuose. 

Nustatyta, jog net trečdalio Lietuvoje gyvenančių trimečių dantys jau yra pažeisti ėduonies, 94 procentai šešiamečių taip pat turi kariozinių pažeidimų, o penkiolikos metų jaunuoliai bene visi turi sugedusių dantų. Odontologų teigimu, taip yra todėl, kad maži vaikai nemokomi tinkamai prižiūrėti dantų, kadangi ir patys tėvai per mažai apie tai turi informacijos. Todėl gydytoja pateikia keletą patarimų, kaip palaikyti burnos higieną: 

  • valykite dantis 2 kartus per dieną, nes per vieną kartą išvalomi ne visi nešvarumai; valymas turėtų trukti bent 2–3 minutes;
  • dantų šepetėlis turėtų būti minkštas, nes vidutinio kietumo šepetėliai per daug dirgina dantenas;
  • dantų šepetėlį reikėtų laikyti 45 laipsnių kampu;
  • dantis valykite vertikaliais judesiais „aukštyn-žemyn“, o ne horizontaliais „pirmyn-atgal“; valyti dantis reikėtų nuo pat dantenų krašto link danties vainikėlio;
  • dantų šepetėlis paprastai apima du dantis, todėl reikėtų valyti kas du dantis nuo vieno burnos krašto link kito, o judesį „aukšyn-žemyn“ dviems dantims pakartoti po 6-8 kartus;
  • stenkitės nuvalyti visus danties paviršius (tiek iš išorės, tiek viduje);
  • turėkite sistemą, pavyzdžiui pirmiausiai valykite viršutinio žandikaulio išorinę dantų pusę, paskui vidinę, o po valykite apatinį žandikaulį ta pačia sistema;
  • išsivalius dantis, būtina išvalyti ir tarpadančius tarpdančių siūlu ar tarpdantiniais šepetėliais (pasak gydytojos, šiuolaikinės rekomendacijos pataria naudoti tarpdantinius šepetėlius);
  • nepamirškite nuvalyti liežuvio;
  • išsiskalaukite burną skalavimo skysčiu;
  • kas 6 mėnesius atlikite profesionalią burnos higieną odontologo kabinete. 

Su Dental P.R.O. parengė Ieva Kavaliauskaitė

VIDEO REPORTAŽAS

Burnos higiena

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Viktorija 2017.07.03 17:00

Aš įsigijau Waterpik dabar apnašas šalinu namuose. Kol kas esu labai patenkinta savo burnos higiena, rekomenduoju, nes <a href="http://www.biomed.lt" alt="biomed">burnos irigatorių Waterpik kainos</a> yra ištikrųjų geriausios.