Kaip dalyvauti masiniuose bėgimuose nežalojant savęs

Teksto dydis:

Kaip dalyvauti masiniuose bėgimuose nežalojant savęs

2014 birž. 27 14:03

Ilgų distancijų bėgimai tampa vis populiaresni ir juose dalyvauti ryžtasi ne tik profesionalūs sportininkai. Didėjantis visuomenės susidomėjimas kelia ne tik džiugesį – nežinodami, kaip paruošti kūną fizinei apkrovai, kaip neišsekinti organizmo, daugelis pradedančių bėgikų daro klaidas, už kurias vėliau tenka skaudžiai sumokėti. Elementarios žinios apie taisyklingą bėgimą, žmogui būtinas medžiagas, bendrą kūno paruošimą gali paversti ilgų distancijų bėgimus ne iššūkiu, o malonumu. Pataria medicinos centro „Helona“ sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška.

Kai ego daugiau nei proto

Vieną esminių klausimų sau turi užduoti žmogus, pasiryžęs įveikti ilgesnę distanciją – ar jis nori pasiekti rezultatą, ar tiesiog įveikti užsibrėžtą atstumą. Pastaruoju atveju net ilgesnė bėgimo atkarpa nebūtų didelis iššūkis organizmui – fizinio pasiruošimo neturintis žmogus gali nubėgti keliolika kilometrų, tačiau jo laikas smarkiai skirsis nuo profesionalaus sportininko minučių. Situacija taptų priešinga, jei atsistojus prie starto linijos ką tik iškeptam bėgikui užsidegtų ego lemputė ir jis pasiryžtų aplenkti merginą, kuri, pasirodo, yra treniruota sportininkė.

Pasiryžti bėgioti vienam yra daug sunkiau nei su kompanija. Tad masiniai bėgimai kelia socializavimosi jausmą – priklausai grupei, kuriai rūpi, kaip ir kuo ji gyvena, kuri siekia sveikos sielos sveikame kūne. Sportuodamas didelėse kompanijose, žmogus turi sekti savo kūno rodiklius ir nesistengti stumti savęs toli už galimybių ribos. Kiekvienas geras bėgikas žino, kad tik bėgdamas geru bėgiku jis nebus. Tačiau pradedantys bėgikai tiesiog skaičiuoja savo nubėgtus kilometrus ir pamiršta apie bazinį kūno paruošimą. Norint bėgioti ir mėgautis šiuo sportu, reikia ruošti savo kūną didelio fizinio krūvio atlaikymui.

Vienas įdomesnių, tačiau tikrai nesektinų pavyzdžių, yra komediantas Eddie Izzardas, kuris po šešių savaičių pasiruošimo įveikė 43 maratonus per 51 dieną. Pabrėžtina – įveikė. Ilgų distancijų bėgikai per metus stengiasi sudalyvauti 2-3 maratonuose, net ir treniruoto žmogaus organizmui reikia laiko atsigauti.

Fizinį pasiruošimą įvertinti turi gydytojas

Norint pradėti reguliariai bėgioti, pirmiausia privaloma apsilankyti ne pas bėgimo trenerį, bet būtent pas gydytoją, kuris galėtų įvertinti žmogaus fizinę būklę ir pasakyti, ar jis gali sportuoti kaip statistinis pilietis, ar turi atsižvelgti į savo organizmo ypatybes. Medicinos centruose dirbantys specialistai gali padėti pasiruošti artėjantiems krūviams ir patarti, kaip taisyklingai pradėti sportuoti. Treniruotis ilgos distancijos bėgimui reikia ne kelias savaites iki jo, bet mažiausiai tris mėnesius. Tik po kelių mėnesių pasiruošimo žmogus gali startuoti bėgime žinodamas, kokiu greičiu ir širdies susitraukimo dažniu gali bėgti.

Dažnam bėgimas tampa „nepagydoma liga“, kurios išsigydyti nei norisi, nei pavyksta. O žmogaus kūnas, kaip ir elementarus mechanizmas – dėvisi, tad norint, kad jis tarnautų ilgiau ir siekiant gerų rezultatų, yra paranku profilaktiškai tikrinti sveikatą. Žengiant pirmuosius žingsnius į bėgimo pasaulį verta atsiminti, kad pats bėgimas gali tikti kiekvienam – reikia gebėti pasirinkti tinkamą jo intensyvumą ir periodiškai apsilankyti pas gydytoją, kuris galėtų įvertinti sveikatos pokyčius.

Pradedančiam bėgikui gali pasireikšti tokie nemalonūs pojūčiai kaip oro trūkumas, galvos svaigimas, ūžimas ausyse, spaudimo jausmas krūtinėje, širdies permušimai. Ilgo bėgimo metu yra svarbūs keli dalykai: vanduo, įvairūs mikroelementai, angliavandeniai, sugebėjimas aušinti kūną ir suvokimas, kada reikia lėtinti tempą. Populiarus terminas „raumenų disbalansas“ nėra laužtas iš piršto. Gyvendami sėslų gyvenimą ir didžiąją dienos dalį dirbdami sėdimą darbą, žmonės nelavina visų savo raumenų grupių, tad jų judesių mechanika dažnai nėra taisyklinga. Suaktyvinę gyvenimo būdą ir pradėję, žmonės gali pajusti raumenų skausmą. Skausmui užsitęsus ilgiau nei kelias dienas, reikėtų sunerimti. Juk ir automobilyje užsidegus įspėjamajai lemputei ilgai nelaukiame ir važiuojame šalinti gedimo. Žmogaus organizmo biologinis signalas labai paprastas – skausmas.

Malonus bėgimas įmanomas tik žinant savo galimybių ribas

Dažnas registruojasi bėgimams nepasverdamas tikrojo savo fizinio pasirengimo. Netinkamai apsirengę, bėgdami karštą dieną ir gausiai prakaituodami žmonės praranda svarbius mineralus ir pradeda dehidratuoti. Per bėgimą sportininkas gali netekti net iki 10 proc. savo kūno svorio – tai yra nesuvokiamai dideli skaičiai.

Daug reikiamai nepasiruošusių bėgikų pasitempia raumenis, nualpsta distancijos viduryje, karštomis dienomis gauna šilumos ar saulės smūgius. Deja, dažnai tik nukentėję suvokia, kaip vis tik yra svarbu tinkamai fiziškai pasiruošti bėgimui ir įvertinti savo sveikatos būklę. Sporte dažnai bandoma paneigti prieš tai pasiektas ribas, tad pradedantys bėgikai turi laikytis tikslingo jiems sudaryto medicinos specialisto ir trenerio plano bei nebandyti drastiškai peržengti savo galimybių ribų. 

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Robertas 2014 birž. 30 14:32

Puikus straipsnis