Kaip iššifruoti kremo etiketę I dalis

Teksto dydis:

Kaip iššifruoti kremo etiketę I dalis

2011 bal. 5 00:00

Pažintis su bet kuriuo kosmetiniu preparatu prasideda nuo etiketės skaitymo. Tinkamai paruoštoje etiketėje turi būti aprašyti visi į tą priemonę įeinantys komponentai, be to mums suprantama kalba. Pavyzdžiui, tokie pavadinimai, kaip butilas, stearinas, izopropilas tikrai nėra gerai pažįstami kiekvienam pirkėjui.
 
Net vitaminai, taip reikalingi mūsų odai, slepiasi po „gudriais“ pavadinimais. Taip, pavyzdžiui, antioksidantai – tai vitaminai C ir E, o retinolis – tai vitaminas A.
Kaip nepasimesti tarp nesuprantamų terminų, juo suprasti? Kaip apsisaugoti ir nenusipirkti kremo, kurio sudėtyje yra komponentas, jums sukeliantis alergiją?
 
Bet koks kremas susideda iš mažulyčių riebalų ir vandens lašelių, ir iš emulgatoriaus, kuris neleidžia jiems sluoksniuotis. Be to, į kremo sudėtį (bet ne visada) įeina aromatizatoriai, konservantai ir aktyvūs biopapildai.
 
Riebalai ir aliejai kosmetiniuose kremuose atlieka tikrai svarbią funkciją – minkština odą ir pakeičia natūralų riebalinį tepalą, kurį prarandame prausdamiesi.
 
Lanolinas gaunamas iš avies vilnos, todėl kartais yra vadinamas vilnos riebalais. Jis puikiai minkština odą, neleidžia jai pleiskanoti. Ant kosmetinio pienelio etiketės galima pamatyti ir tokį pavadinimą, kaip kriolanas. Tai skystas lanolinas.
Pastaruoju metu atsiranda pranešimų, kad lanolinas ne toks naudingas odai, kaip buvo manyta. Kai kuriais atvejais jis sukelia uždegiminius reiškinius, nes užkemša poras. Dėl to buvo net rekomenduota kremų su lanolinu nebegaminti.
 
Spermacetas – tai natūralūs riebalai, gaunami iš kašaloto galvos.
 
Kakavos, avokado, alyvuogių, kukurūzų, žožoba aliejai – visi jie yra natūralūs komponentai.
Tačiau dažnai ant etikečių mes randame tokius pavadinimus, kaip izopropilo miristatas, butil stearatas, cetiolanas. Šie, iš pirmo žvilgsnio „baisūs“ pavadinimai, viso labo reiškia, kad tai yra sintetiniai natūralių riebalų pakaitalai.
 
Deja, kremų, kurių sudėtyje yra natūralūs riebalai, galiojimo laikas neilgas. O kremai su sintetiniais pakaitalais gali būti saugomi gerokai ilgiau. Visos kosmetinės priemonės tai maitinantys mišiniai, vertingi ne tik odai, bet ir puiki terpė bakterijoms bei grybeliams. Todėl nei vienas kosmetinis kremas negali išsiversti be konservantų (arba bakteriostatikų), apsaugančių jį nuo irimo. Labiausiai paplitę ir turintys mažiausią neigiamą poveikį odai cheminiai konservantai – tai parabenai (metilo ir propilo).
 
Sintetiniai konservantai, tokie kaip bronopolas, formalino išvediniai, gali sukelti alergines reakcijas.
Prie natūralių bakteriostatikų priklauso propolis (bičių pikis), ekstraktai iš eukalipto, beržo, ievos lapų.
 
Be riebalų kremuose visada yra struktūrą kuriančios medžiagos. Jos taip pat būna natūralios ir sintetinės. Iš natūralių tai visų pirma – bičių vaškas. Jis labai naudingas, nes ant odos paviršiaus sukuria plėvelę, apsaugančią ją nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir odos išsausėjimo.
 
Sintetinės struktūrą kuriančios medžiagos turi sudėtingus ir sunkiai suprantamus pavadinimus: glicerino monosteratas, stearatas, distiliuotas monogliceridas. Kosmetikos srityje šios medžiagos naudojamos kaip tirštikliai. Be jų paprasčiausiai neįmanoma pagaminti kremo. Taigi su šiais „nenatūraliais“ komponentais tenka susitaikyti.
 
Parafinas ir cerezinas gaunami iš naftos.
 
Stearinas dedamas į kremą kaip struktūrą kurianti medžiaga ir emulguojantis (padedantis ištirpinti) komponentas. Jis labai naudingas odai – nes stearino rūgštis randama paties žmogaus riebalinėmis liaukomis išskiriamuose riebaluose.
 

Komentuoti