Klausos implantai

Teksto dydis:

Klausos implantai

Klausos, arba kochleariniai, implantai – tai klausos protezai. Jų dėka sunkią arba visišką klausos negalią turintys žmonės, kuriems įprastinės klausos stiprinimo priemonės jau nepadeda, gali girdėti. Klausos implantai tapo pagrindiniu gydymo būdu tiems suaugusiems ir vaikams, kurie dėl stipraus klausos sutrikimo negali suprasti šnekamosios kalbos, naudodamiesi tik klausos likučiais. Dabar per metus yra atliekama maždaug 10 ar 15 tokių operacijų, kartais ir daugiau.
Kaip veikia klausos implantas?
Klausos implantą sudaro nešiojama – išorinė ir implantuojama – vidinė dalys. Aplinkos garsai patenka į mikrofoną, kuris paprastai nešiojamas ausies lygyje, kur jie paverčiami elektros impulsais ir laidais nukeliauja į procesorių. Informacija iš procesoriaus keliauja į vidinę dalį – implantą. Vidinė priėmimo ritė priima signalą, jį iškoduoja ir siunčia į stimuliacijos funkciją atliekančią implanto dalį. Stimuliatorius į tam tikrus sraigėje implantuotus elektrodus siunčia elektros srovę. Ši srovė stimuliuoja klausos nervo skaidulas. Nerviniai impulsai per centrinę nervų sistemą keliauja į smegenyse esančius klausos centrus, kur yra interpretuojami.
 
Kada atliekama implantacija:
  • jei yra abipusis neurosensorinis klausos praradimas.
  • pacientas ne jaunesnis nei 2 metų.
  • klausos nervas turi būti nepažeistas.
  • jei klausos pagerėjimo rezultatai su klausos aparatais yra tik minimalūs.
  • jei nėra medicininių kontraindikacijų operacijai atlikti.
  • nesergama ūminėmis vidurinės ausies ligomis.
 
Galimos komplikacijos 
Kochlearinės implantacijos operacija nesukelia didesnių komplikacijų nei įprastos ausų operacijos. Ankstyvosios komplikacijos gali būti žaizdos supūliavimas, galvos svaigimas, pykinimas. Gali būti šiek tiek sudirgintas veido nervas, todėl gali atsirasti lūpos kampo asimetrija, akies voko užkritimas, tačiau tokia komplikacija būna po visų ausų operacijų. O vėlyvųjų komplikacijų gali atsirasti dėl įvairi
ų infekcijų ar negydomo ausų uždegimo, infekcija gali pasiekti implanto vietą ir sukelti atmetimo reakciją. Dėl įvairių galvos traumų klausos implantas gali būti pažeistas, išsikoduoti, tokiu atveju reikia operaciją atlikti antrą kartą.
 
Rezultatai 
Po operacijos pacientas girdi normaliai, jam grąžinama viso diapazono klausa. Žmonės, kurie girdėjo ir dėl kokios nors ligos prarado klausą, lygina tai, kaip jie girdėjo iki klausos netekimo ir po implantacijos. Juos stebina, kad pirmus kelis mėnesius garsas būna tarsi „metalinis“, tačiau maždaug po trijų mėnesių smegenys pripranta prie implanto, ir garsas tampa įprastas.
Kai girdimi visi garsai ir kochlearinis implantas yra gerai suprogramuotas, reikia pradėti mokytis kalbėti.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Laima 2019 birž. 7 12:17

Labas daug metu varkstu dėl klausos ..išsiimu aparatus su viena išvis negirdžiu .dešinioji tik kaškur apie 30 nes rodo iki 70 rodyklis ..pagal įstatyma priklauso abiejuos pusės nešioju klausos aparata ..bet girdėt susikalbėt yra sunku ..kreipiaus Vilniuj į gydytojus ..bet dar liepė 5 mėnesius kentėt ..bet ir tai jokios garatyjos nedavė ..kad implanta dės
.Aišku gail ..kad pati tiesiai pas profesoriu nesikreipiau ..

Jurgita 2017 lapkr. 7 20:33

Deja, ne visi pacientai po implantacijos girdi. Mano mamai pries 5 metus buvo atlikta kochlearine implantacija, nes po persirgto meningito ji visai apkurto. Taciau praejus penkeriems metams ji vos girdi atskirus garsus ir tik tuomet, kai nera didelio triuksmo. Zodziu vis dar nesupranta, negirdi. Tad ne visiems implantacija stebuklingai padeda.. deja..