Medikų rekomendacijos nusprendusiems įveikti maratoną

Teksto dydis:

Medikų rekomendacijos nusprendusiems įveikti maratoną

2015 liep. 28 09:47

Vyriausia visą maratono distanciją (42,2 km) įveikusi moteris yra 92 metų amerikietė Harriette Thompson, kuri ilgomis bėgimo distancijomis susidomėjo jau perkopusi 70-mečio slenkstį. Taigi maratonas skirtas visiems, jame gali dalyvauti skirtingo amžiaus ir profesijų žmonės. Kita vertus, tai sunkus fizinis krūvis, kuris pareikalauja daug jėgų ir ištvermės. Kaip jam tinkamai pasiruošti? Kaip, įveikus distanciją, kuo greičiau atsigauti?

Kokie fiziniai krūviai naudingi ir kaip jie veikia mūsų sveikatą?

Sakoma, sportuoti sveika. Tačiau ar sveiki ir dideli krūviai? „Sveikas judėjimas yra toks, kai žmogus neviršija 50 proc. tą dieną galimo įveikti maksimalaus krūvio. Kitaip tariant, sveikatą sustiprinsime, jeigu įveiksime 5 km, nors mūsų fizinis pasirengimas leistų tądien nubėgti ir 10 km“, – pažymi gydytojas neurologas Laimutis Pačkauskas. Anot mediko, sportas, mankštos teigiamai veikia sveikatą, nes gerina imunitetą ir atitinkamai atsparumą ligoms.

„Visa mūsų organizmo imunologinė gynyba – tarsi mozaika, kurią sudaro daugybė įvairių komponentų. Kad ji būtų stipri, būtini atitinkami tam tikrų komponentų kiekiai, pvz., uždegimo žymens interleukino-6 ir kt. Taigi reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis krūvis gerina uždegimo žymenis, kraujotaką ir teigiamai veikią kraujo takumo savybes. Sportuojant „treniruojamos“ visos (ir smulkios, ir vidutinės) kraujagyslės, o juose vykstantys įvairūs priešuždegiminiai ir kiti procesai neleidžia  įsijausti kraujo tirštėjimo faktoriams, kitaip tariant, apsaugo žmogų nuo protrombozinės būklės, t.y. stabdo galimų mikrotrombų susidarymą“, – fizinio aktyvumo naudą aiškina L.Pačkauskas.

Kas vyksta mūsų organizme bėgant maratoną?

Visų pirma, anot L.Pačkausko, maratonas sukelia dalyviams tam tikrą stresą, psichologinę įtampą: „Maratonas jau yra iššūkis mūsų organizmui. Dėl jam būdingos įtampos ir ilgos trukmės maratonas sukelia imuniteto sutrikimus, gerokai padidina uždegiminius žymenis ir dėl to jo dalyviai dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (VKTI). Atrodytų, maratonas – tai renginys, skirtas sveikatinimui, tačiau po jo daugėja žmonių, kurie skundžiasi peršalimo požymiais, o tai rodo, kad imuninė, gynybinė sistema veikia blogiau“.

Bėgant maratoną, didelis krūvis tenka raumenims, kurie yra pažeidžiami, traumuojami. „Bėgant ilgas distancijas raumenyse išsiskiria biocheminės medžiagos, palaikančios juose vietinius uždegiminius židinius, todėl raumenis skauda, – aiškina L.Pačkauskas. – Skausmą kelia ir tai, kad keičiasi organizmo rūgštingumas, kaupiasi pieno rūgštis, todėl organizmas rūgštėja, ir jį reikėtų šarminti. Šarminančiai veikia švieži vaisiai ir daržovės, jų sultys. Rūgštingumą didina ir tai, kad atskirose organizmo vietose gali formuotis hipoksijos, t.y. deguonies trūkumo, židiniai. Dėl to gali nukentėti raumenys, sąnarių funkcijos“.

Be to, maratono bėgimas, priešingai nei vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, sukelia protrombozinę būklę skatinančius raumenų pažeidimus. „Trombų susidarymo rizika didėja, nes ilgai bėgdamas žmogus netenka daug skysčių, taip pat dėl to, kad padidėja kraujo krešėjimą skatinančių faktorių. Susidaro tarsi užburtas ratas: dėl bėgimo atsiradę aktyvūs biocheminiai faktoriai lemia uždegiminių procesų, skausmo raumenyse atsiradimą ir palaikymą. Stebimas perdirgusio, staiga susirgusio raumens sindromas, kuris, savo ruožtu, turi įtakos kraujo takumui, t.y. didina polinkį mikrotrombams susidaryti. Kita vertus, ir polinkis mikrotrombams raumenyse susidaryti gali skatinti tolimesnę raumenų pažaidą ir kartu kraujo pakitimus“, – aiškina neurologas.

Kas gali padėti gerai pasirengti maratonui ir tinkamai atgauti jėgas jį įveikus?

Priminsime, kad fermentai (enzimai) – tai baltymai, paspartinantys mūsų organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų, mes negyventume, nes praktiškai sustotų arba vyktų labai lėtai visi organizmo procesai. Fermentų terapija – tai specialiai sudarytų fermentų derinių vartojimas. Pastaruoju metu fermentų terapija skinasi kelią gydant ir reabilituojant įvairiausius ligonius. Ji labai plačiai naudojama sporto medicinoje, kurioje itin dažnos traumos, o pasveikti reikia labai greitai.

„Noriu priminti, kad fermentų terapija naudinga ir tai įrodė tyrimai, kai jų skiriama sergant lėtinėmis ligomis, taip pat joms paūmėjant ar atsinaujinant, kai organizmas dėl ligų ar intensyvaus fizinio krūvio, pvz., sportuojant, yra nusilpęs. Ši terapija, kaip pagalbinis gydymo būdas, veiksmingai padeda žmogui atsigauti sergant sąnarių, kepenų, odos, ginekologinėmis, onkologinėmis, kvėpavimo, virškinimo sistemų ligomis, po operacijų, patyrus traumas ir t.t.“, – pabrėžia chirurgas Alvydas Didžiulis.

Kuo fermentų terapija naudinga bėgantiems maratoną?

Kaip fermentai gali padėti ilgų distancijų bėgikams, – paklausėme chirurgo A. Didžiulio. Visų pirma, fermentų terapija (pvz., Phlogenzym) naudinga rengiantis maratonui, nes prieš bet kokį įtemptą, sunkų, alinantį darbą, o maratonas toks ir yra, labai naudinga organizmą išsivalyti. Fermentai – tarsi „šluotelė“, kuri surenka, ištraukia toksinus, negyvas ląsteles, ir natūraliai per prakaitą, šlapimą ir išmatas visa tai pašalina. Taigi, fermentai užtikrina organizmo gyvybines funkcijas, išvalo organizmą, pašalina kenksmingas medžiagas, skatina ląstelių atsinaujinimą, todėl pavartojęs fermentų žmogus jausis atjaunėjęs, kupinas jėgų, ištvermingesnis. Kita vertus, visos šios fermentų savybės lygiai taip pat praverčia ir po maratono, kai žmogus jaučiasi nusilpęs, išsekęs, pavargęs. Jeigu po maratono žmogus vartos fermentų, jis greičiau atgaus jėgas“, – aiškina medikas.

Kitas svarbus momentas, kad fermentai veikia uždegimą, o bėgant ilgas distancijas organizme vystosi uždegiminiai procesai, be to, bėgikas gali pasitempti raumenį, pritrinti pūslę ar patirti kitokią traumą, susižeisti. „Pagrindinis fermentų terapijos poveikis –  kad jos dėka greičiau suardomos uždegimo metu susidarančios medžiagos, todėl sparčiau rimsta uždegimas, skausmas. Fermentai veikia visus uždegimo parametrus – jie mažina patinimą, greitina kraujosruvų nykimą, veiksmingai skatina žaizdų gijimą. Fermentų vartojimas profilaktiškai, prieš maratoną gali apsaugoti nuo patempimų, sužeidimų arba traumos gali būti lengvesnės“, – pažymi chirurgas A. Didžiulis.

Kaip jau minėta, didelis fizinis krūvis maratono metu alina imuninę sistemą, ilgų distancijų bėgikams dėl skysčių netekimo gali padidėti trombų susidarymo rizika. Taip pat jiems labai svarbu, kad būtų gera kojų kraujotaka, kad sklandžiai veiktų kvėpavimo, virškinimo sistemos. Visa tai, anot chirurgo, užtikrina fermentų terapija (pvz., Phlogenzym). „Fermentai stiprina natūralias apsaugines organizmo reakcijas (imuninę sistemą), todėl mažina kvėpavimo takų infekcijų riziką, taip pat gerina kraujotaką, kvėpavimo sistemą, ardo mikrotrombus ir taip gerina mikrocirkuliaciją. Svarbu, kad fermentai – ne kiek ne pavojingi, nes jie yra biologiniai, išskirti iš papajos, ananasų vaisių, veršelių ir jaučių kasos ir japonų gėlės soforos. Tai visiškai saugus produktas“, – teigia A. Didžiulis.

Taigi fermentų terapija maratono bėgikams naudinga, nes:

  • išvalo organizmą, jis tampa ištvermingesnis;
  • stiprina imunitetą ir žmogus tampa atsparesnis ligoms, rečiau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis;
  • veikia uždegiminius procesus;
  • mažina skausmą, patinimą, kraujosruvas;
  • skatina žaizdų gijimą;
  • užtikrina gerą kraujotaką;
  • spartina atsigavimą po sunkių krūvių.

Rengiantiesiems bėgti maratoną medikai pataria fermentų vartoti mėnesį iki starto pradžios ir iš karto po bėgimo pabaigos.

Geriant per burną vartojamus hidrolizinius fermentus ir flavonoidus, jie veiks kaip atsakomoji priemonė nuo maratono sukelto uždegimo, raumenų pakenkimo ir skausmo, neigiamų reologinės būklės pokyčių ir padažnėjusių VKTI atvejų. Šis neigiamas fiziologinis poveikis po maratono varžybų pailgina atsigavimą. Sportininkams itin svarbu, kad darbingumo atgavimas būtų kaip galima efektyvesnis ir trumpesnis. Produktas, galintis padėti atsigauti po įtemptų sportinių pratimų, būtų naudingas ne tik aukščiausių rezultatų siekiantiems atletams, bet ir elitui nepriklausantiems sportininkams.

Straipsnio šaltiniai:

1. Prevencijos, reabilitacijos ir sporto medicinos katedra, Klinikos dešiniajame Isaro krante, Miuncheno technikos universitetas, Miunchenas, Vokietija.

2. Žmogaus galimybių laboratorija (angl. Human Performance Laboratory), Apalačių valstybinis universitetas, Šiaurės Karolinos tyrimų miestelis, Kannapolis, NC, JAV.

3. Medicinos statistikos ir epidemiologijos institutas, Klinikos dešiniajame Isaro krante, Miuncheno technikos universitetas, Miunchenas, Vokietija.

4. DZHK (Vokietijos širdies ir kraujagyslių tyrimų centras), Širdies aljanso partnerių būstinė Miunchene, Miunchenas, Vokietija.

Daugiau info www.enzimuterapija.lt

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Andrius 2015 rugp. 13 00:41

debilų rašliava

nebėgikas 2015 rugp. 6 09:53

mažesnes distancijas bėgiojantiems rekomenduoju pagooglinti straipsnį "kai bėgimo takas tampa geriausiu draugu", ten visai nieko patarimai "žaliems" bėgikams