Treniruokliai: ar jie meluoja?

Teksto dydis:

Treniruokliai: ar jie meluoja?

2012 rugs. 24 11:51

Pataria asmeninis treneris DAINIUS SIMANAVIČIUS, mob. 862842059, dainiussimanaviius@gmail.com, danylas@micro.lt. 

Klausimas - Ar galima aklai pasitikėti kardio treniruoklių rodmenimis? 

Kardio treniruokliai – tai treniruokliai, kuriais galime atlikti aerobinį darbą. Kardio treniruokliais atliekame ciklinius pratimus, t.y. atliekami besikartojantys judesiai. Pagrindinė šių treniruoklių paskirtis yra širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas, ištvermės lavinimas, riebalų deginimas bei bendro fizinio pajėgumo gerinimas. Šiais laikais kardio treniruoklių pasirinkimas yra gana didelis. Vieni jų yra gan paprasti, kiti – profesionalūs, skirti sporto klubų veiklai bei profesionalių sportininkų rengimui. Paprastesni kardio treniruokliai nėra labai brangūs, todėl tokį treniruoklį gali įsigyti dauguma individualių žmonių, norinčių koreguoti savo kūno proporcijas ar gerinti širdies sistemos veiklą. Profesionalūs kardio treniruokliai yra keliasdešimtis kartų brangesni už paprastus ir pasižymi įvairiomis funkcijomis, padedančiomis sekti bei koreguoti atliekamo darbo režimą ir krūvį.  

Pagrindiniai kardio treniruokliai: bėgimo takelis, stacionarus dviratis, elipsinis treniruoklis, žingsniuoklis, irklavimo treniruoklis. Visų jų pagrindinė sąvybė – pateikti sportuojančiajam įveiktą atstumą per tam tikrą laiko vienetą. Taip pat yra rodomas darbo galingumas, išreikštas vatais ( jėgos vienetais). Treniruokliai yra užprogramuoti taip, kad atsižvelgiant į įveiktą atstumą bei galingumą, pateiktų sportuojančiojo sunaudotą energiją kilokalorijomis. 

Ar visada galime pasitikėti treniruoklio rodomais duomenimis? Beveik visi kardio treniruokliai turi du jutiklius ant kurių uždėjus abi plaštakas, galime matyti širdies susitraukimų dažnį atliekant fizinį darbą. Norint tiksliai apskaičiuoti sudegintų kilokalorijų skaičių kardio treniruotės metu, reikia sekti sportuojančiojo širdies susitraukimų dažnį, kadangi gerinant šks ar deginant riebalinį audinį, pulso zonos yra skirtingos.  

Pagrindinė problema yra ta, kad jutikliai, esantys ant kardio treniruoklių, nėra visai tikslūs. Tai priklauso ir nuo treniruoklio gamintojo, ir kokybės. Paprastais ir pigiais treniruokliais nederėtų pasikliauti, nes jie atliktą darbą bei sunaudotą energiją skaičiuoja gana primityviai. 

Naujesnės kartos treniruokliai yra kur kas brangesni, tačiau daugelį kartų patikimesni už pastaruosius. Pats efektyviausias būdas sekti  savo širdies susitraukimų dažnį ir  sunaudotą energiją yra naudojant pulsometrus. Juose nustatomos pulso ribos, padedančios nenukrypti nuo pasirinkto darbo rėžimo. Taigi norintiems kuo tiksliau skaičiuoti išeikvojamas kilokalorijas bei nenukrypti nuo atliekamo darbo, reikia dėvėti pulsometrus bei kardio pratimus atlikti moderniais treniruokliais.  

Tiksliausi rezultatai gaunami tada, kai plsometras yra suderintas su kardio treniruokliu bei yra suvestas sportuojančiojo amžius, lytis, svoris, ūgis.  

Tiems, kurie neturi galimybes tokiems kardio treniruokliams, puikiai tinka ir senesni modeliai, tačiau ju pateikiamasi duomenimis nereikia visiskai pasikliauti ir žinoti, kad rodomos sudegintos kilokalorijos yra su paklaida. 

Komentuoti