Kodėl mes mylime arba viskas apie meilės chemiją

Teksto dydis:

Kodėl mes mylime arba viskas apie meilės chemiją

2016.02.14 11:32

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje sudaryta 20912 santuokų. Tais pačiais metais užfiksuota 9451 ištuoka. Paprasta suskaičiuoti, jog maždaug dvejoms santuokoms tenka vienerios skyrybos. Daug tai ar mažai – spręsti jums. Tačiau artėjančios Valentino dienos proga verta plačiau pasidomėti, iš kur atsiranda ta meilė, vainikuojama vestuvių, ir ką daryti, kad skyrybos nepasibelstų į jūsų namų duris.

Nuo seniausių laikų atkakliai siekta išaiškinti meilės kilmę. Aristotelis, pavyzdžiui, meilę laikė pirmine žmogaus kūno energija, o Platonas teigė, kad ji – neįmenama mįslė. Tobulėjant šiuolaikiniam mokslui ir atsiradus galimybėms ištirti žmogaus smegenis, buvo nustatyta, kad meilę sukelia smegenyse veikiančios biologiškai aktyvios medžiagos, t. y. neurotransmiteriai ir hormonai. Ypatingas vaidmuo čia tenka dopaminui, vazopresinui, serotoninui ir oksitocinui.

2008 m. mokslininkai žurnale „Personal and Social Psychology“ paviešino straipsnį apie tai, kad partnerių konfliktai su bendru pasitenkinimu santuokoje neturi nieko bendra. Kitaip tariant, straipsnis patvirtino realybėje dažnai sutinkamus atvejus, kuomet vienos poros, dažnai besiriedamos, kartu nugyvena visą gyvenimą, o kitos, gražiai susipažinę, gražiai ir išsiskiria. Tie patys mokslininkai, išsamiai ištyrę žmonių smegenis dviem gyvenimo etapais – įsimylėjimo periodu bei santykių krizės metu, nustatė, kad norint išlaikyti santuoką, svarbiausia yra nepamiršti trijų paprastų dalykų: ilgiau žiūrėti vienas kitam į akis, kuo daugiau liesti vienas kitą bei sakyti partneriui nuoširdžius komplimentus. Atrodo banalu? Visa tai iš tikrųjų yra paremta tuo, kad, atliekant šiuos veiksmus, tiek jūsų, tiek jūsų partnerio smegenyse išsiskiria minėtieji hormonai.

Dopaminas žmogaus smegenis veikia kaip kokainas ar heroinas – teigiama, jog šis hormonas netgi sukelia savotišką priklausomybę. Ši medžiaga padeda sutelkti dėmesį, aktyvina trumpalaikę atmintį bei sukelia trumpalaikį norą pažinti pasaulį ir rizikuoti. Bendrai tariant, dopaminas sukelia euforijos pojūtį.

Serotoninas žmogaus organizme yra atsakingas už virškinimą, miegą, nuotaiką, taip pat jis yra susijęs su kai kuriomis kognityvinėmis funkcijomis, pavyzdžiui mokymusi bei atmintimi. Dėl pakilusio šios biologiškai aktyvios medžiagos lygmens dingsta apetitas, sunku užmigti. Be to, mokslininkai teigia, jog būtent serotoninas yra nelogiško jūsų elgesio įsimylėjus „kaltininkas“.

Oksitosinas, išsiskiriantis fiziškai suartėjant, kuria tarp žmonių ryšį ir pasitikėjimą. Ši medžiaga veikia raminančiai ir skatina partnerius liesti vienas kitą, todėl oksitocino išsiskiria dar daugiau. Šis hormonas taip pat gaminasi moters organizme gimdymo metu ir skatina motinos meilę bei prieraišumą kūdikiui.

Vazopresinas yra atsakingas už ištikimybę ir ilgalaikius ryšius. Siekdami išsiaiškinti vazopresino vaidmenį santykiuose tarp dviejų individų, mokslininkai ištyrė stepių pelėnus ir nustatė kad, suleidus vyriškos lyties pelėnui medžiagos, slopinančios vazopresiną, ryšys tarp jo ir patelės pablogėjo, kadangi buvo nuslopintas monogamiškas patino elgesys ir jis nustojo ginti savo patelę nuo kitų potencialių jos partnerių. Žmogaus organizme vazopresinas veikia analogiškai. Įdomu tai, kad testosteronas skatina vazopresino veikimą, todėl vyrai turi stiprų atsakomybės už savo patelę jausmą bei didesnį poreikį ginti savo „teritoriją“, t. y. partnerę.

Remiantis evoliucijos teorijomis, įsimylėjus visų šių biologiškai aktyvių medžiagų kiekis išlieka padidėjęs nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Neaišku, ar visiems gerai žinomas prancūzas F. Beigbeder tai žinojo, rašydamas garsųjį savo romaną „Meilė trunka trejus metus“, tačiau šis terminas yra laiko tarpas, reikalingas apvaisinti moterį, jai pagimdyti kūdikį ir jį dar šiek tiek kartu paauginti, kol moteriai reikalinga pagalba rūpinantis kūdikiu. Po trijų metų meilės hormonų kiekis partnerių organizme sumažėja, tampa tolygus, nebesvyruoja ir partneriai yra pasiruošę naujiems santykiams su kitais patinais ar patelėmis – taip užtikrinamas gyvybės tęstinumas.  Pastaruoju metu atsirado teigiančių, kad meilė gali trukti dar trumpiau, nes hormonų ir kitų medžiagų poveikį organizme gali slopinti darbe patiriamas stresas, nuovargis ir kiti išoriniai veiksniai.

Taigi, nors prekybos centrai pastaruoju metu lūžta nuo dovanų, skirtų Valentino dienai, gausos, nepamirškite, kad meilė kyla iš gražių akimirkų, kuriomis dalijatės su partneriu, iš buvimo kartu ir prisilietimų. Visa tai skatina pozityvias emocijas, todėl, meilės dienai artėjant, linkime jums nepamiršti pakurstyti savo santykių ugnelės.

Komentuoti