Nuo ligų – šiaurietišku ėjimu

Teksto dydis:

Nuo ligų – šiaurietišku ėjimu

2013.07.11 09:00

Šiaurietiškas ėjimas – paprastai žinomas kaip ėjimas su lazdomis, fizinis užsiėmimas kurio pagrindas vaikščiojimas su panašiomis į slidininkų lazdomis. Labai paprasta, tačiau itin efektyvi sveikatingumo priemonė, tinka visiems: jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams.
Plačiau apie šiaurietiško vaikščiojimo kilmę, naudą, koks reikalingas inventorius ir kaip reikia eiti.
 
Šiaurietiškas ėjimas – ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta. Jis ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos negalavimų negali bėgioti ar užsiimti kitu sportu. Ėjimas, atsispiriant lazdomis, „įdarbina“ daugiau nei 90 proc. viso kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, dėl to nebus fizinio pervargimo. Šiaurietiško ėjimo entuziastai teigia, kad tai suteikia žvalumo, praskaidrina mintis ir pakelia nuotaiką.
 
Šis ėjimo būdas gerokai efektyvesnis už įprastą vaikščiojimą be lazdų, nes išnaudojamos ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis.
 
Ėjimas su lazdomis, skirtingai nei bėgimas, nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis. Vaikščiojimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja aerobinė ištvermė. Be to, ši sporto šaka gerina medžiagų apykaitą – per valandą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų, (vaikščiojant be lazdų – 280 kal/val.) bei 20-40 proc. daugiau energijos, negu paprastai einant.
 
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:
  • lengvai išmokstamas;
  • tinka visoms amžiaus grupėms;
  • iki 30 proc. mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
  • atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
  • veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
  • vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
  • gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
  • maža tikimybė patirti traumų;
  • aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;
  • šiaurietiškas ėjimas yra geriausiai pritaikyta reabilitacija po sportinių traumų atvirame ore.
 
Šiaurietiškas ėjimas ne tik padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies darbui, bet ir gerina nervų bei imuninę sistemą. Padeda kraujotakos ir kvėpavimo sistemai, gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį, stiptina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, širdies infarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Šiaurietiškas ėjimas stiprina raumenis, sąnarius ir raiščius daro elastingesniais, stiprina kaulus, mažina osteoporozės tikimybę. Šiaurietiškas ėjimas reguliuoja žarnyno veiklą, mažina stresą, gerina miegą, susikaupimo ir pastabumo savybes. Prasidėjus rudeniui tai puiki galimybė sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti kraujotaką ir sveikiems pasitikti artėjančius šalčius. Šiaurietiškas ėjimas yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms. Kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė dažnai taikomas ir sporte.
 
Šiaurietiškas ėjimas – terapijos priemonė po sveikatos sutrikimų:
  • nugaros ir stuburo skausmai;
  • sąnarių uždegimai ir įvairūs sužalojimai;
  • širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis;
  • Parkinsono ir Alzheimerio ligos. 
 
Šiaurietiškuoju vaikščiojimu užsiimantiems žmonėms gerėja organizmo bendra funkcinė būklė, aerobinė ištvermė, gerėja raumenų būklė, nes į darbą įtraukiama 90 proc. kūno raumenų masės. Ypač svarbu, kad į darbą įtraukiami viršutinės kūno dalies raumenys. Vaikščiojant su lazdomis sunaudojama 50 proc. daugiau energijos nei vaikščiojant be lazdų.
 
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo tikslai:
  • svorio ir įtampos valdymas;
  • gera savijauta ir fizinė būklė;
  • taisyklinga laikysena;
  • reabilitacija;
  • motyvacijos didinimas;
  • darbuotojų sveikatos ir imuniteto stiprinimas;
 
Kokio inventoriaus reikia?
 
Pagrindinis šiaurietiško ėjimo inventorius yra specialios ėjimo lazdos. Jos yra lengvos, gaminamos iš aliuminio, stiklo ir anglies pluošto mišinio arba tik iš anglies pluošto. Lazdos gali būti tiek fiksuoto ilgio, tiek sustumiamos. Labai svarbi lazdos dalis yra ergonominė rankena ir priderinamo dydžio dirželis, jie turi būti patogūs ir nevaržyti judesių.
Slidininkų lazdos šiaurietiškam vaikščiojimui netinka, nes jos yra per ilgos. Lazdos vaikščiojimui parenkamos pagal žmogaus ūgį. Pavyzdžiui, jeigu jūsų ūgis – 1,75 metro, tai bus reikalingos apie 1,20 metro ilgio lazdos. Gamintojai tam reikalui pateikia proporcijų lenteles. Lazdos galuose turi specialias kilpas, kurios leidžia įmauti riešus, ir taip nereikia lazdų per daug spausti, atlaisvinama kraujotaka
Lazdų kaina priklauso nuo medžiagos, iš kurios jos pagamintos. Aliuminio lazdos yra pigesnės, tačiau sunkesnės, jų techniniai parametrai blogesni nei pagamintų iš anglies pluošto. Pastarosios kainuoja nuo 100 litų, jų galima įsigyti ir Lietuvoje.
Šiaurietiško ėjimo lazdos universalios įvairioms dangoms. Priklausomai nuo ėjimo pagrindo (asfaltas, pieva, gruntinis kelias, sniegas) gali būti naudojami skirtingi lazdų antgaliai. Einant šaligatviu ar asfaltu, ant smaigalio galima užmauti specialiai tam sukurtą ir skirtą guminį antgalį („batuką").
 
Ėjimo technika
 
Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai. Apranga ir avalynė turi būti patogi, kvėpuojanti, nevaržanti judesių. Lazdos turi būti tinkamai parinktos pagal ūgį.
 

Komentuoti