Senėjimą stabdanti dieta

2012.02.06 13:00

Laikantis šios dietos dienos kalorijų norma sumažinama 30–50%. Jos laikantis ne tik atjaunėjama, bet galima prailginti gyvenimo trukmę. Laikantis dietos svarbu papildomai vartoti vitaminų, mineralų ir kitas būtinas maisto medžiagas, jei su maistu jų gaunama nepakankamai.

Idėja, kad sumažinto kaloringumo dieta gali prailginti gyvenimo trukmę, buvo išplėtota 1930 – aisiais. 1935 – aisiais, Kornelio universiteto maisto tyrėjai Clive’as McCay ir Leonard’as Maynard’as paskelbė pirmuosius tyrimų rezultatus, kurių metu laboratorinės žiurkės gaudavo vienu trečdaliu mažiau kalorijų (lyginant su kitomis), tačiau nepamirštas ir reikiamas vitaminų, mineralų, baltymų ir kitų būtinų mitybos elementų poreikis. Ši sumažinto kaloringumo dieta padėjo sumažinti žiurkių organizmo energijos poreikius, kas nustebino mokslininkus. Be to, žiurkės, gaudavusios mažiau kalorijų išgyveno 30–40% ilgiau nei tos, kurios buvo maitinamos įprastai. Nuo to laiko atlikta 2,000 panašaus pobūdžio studijų, daugiausiai su gyvūnais.

Sumažinto kaloringumo mityba žengė žingsnį į priekį, dėka Kalifornijos universito patologo Roy’aus Walford’o, studijavusio žmogaus senėjimo biologiją. Jis teigia, kad žmogaus ilgaamžiškumas gali būti padidintas laikantis griežtos dietos, tačiau drauge būtina gauti visų būtinų maisto medžiagų. Roy’aus Walford’o senėjimą stabdantis mitybos palnas pagrįstas jo paties ir kitų mokslininkų atliktais tyrimais.

Tiesa, yra atlikta ir keletas tyrimų su žmonėmis, taip pat vykdomi longitudiniai tyrimai, tačiau akivaizdaus poveikio kol kas dar reikia palaukti, nes su žmonėmis vykdomi tyrimai trunka nepalyginamai ilgiau, nei su gyvūnais. Baigtos studijos parodė, kad kalorijų normos sumažinimas gali prailginti žmogaus gyvenimo trukmę ~30%. Žinoma, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė 110–120 m., o tai reiškia, kad dietos pagalba šią trukmę galima prailginti iki 143–156 m. Tai nepaprastai ilgas laiko tarpas, todėl į tyrimus turėtų būti įtrauktos kelios mokslininkų kartos. Tik keletui žmonių yra pavykę išgyventi daugiau nei 110 m. ir tik du žmonės peržengė 120 m. ribą: Jeanne Louise Calmet (1875–1997) iš Prancūzijos, gyvenusi 122 metus ir 164 dienas bei Shigechiyo Izumi (1865–1986) iš Japonijos, gyvenęs 120 metus ir 237 dienas.

Nuo 1980 – ųjų buvo išleista begalės knygų, siūlančių dietomis prailginti gyvenimo trukmę. Populiariausios jų: Okinavos dieta, antiuždegiminė dieta, ilgaamžiškumo dieta, kraujo grupės dieta, jauninančios mitybos planas ir 120 – ies metų dieta.

Kalorijas apribojanti dieta turi nestokoti visų būtinų vitaminų ir maistinių medžiagų. Atminkite, kad žmonės išgyvenę badmetį ilgai negyveno, nes jiems trūko būtinų vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų. Jauninančios dietos geriausia imti laikytis apie 25 – uosius gyvenimo metus.

Nors jauninčių dietų ir yra įvairių, dauguma jų siūlo į mitybą įtraukti daržoves, vaisius, žuvį, soją, mažai riebalų ar visai riebalų neturinčius pieno produktus, riešutus, avokadą ir alyvuogių aliejų. Iš gėrimų siūloma rinktis vandenį ir žalią arba juodą arbatas.

Nemanykite, kad sumažinę dienos kalorijų normą, turėsite visiškai badauti. Štai keletos knygų apie jauninančias dietas autorius Roy’us L. Walford’as (1924–2004) siūlo per dieną suvartoti 1,800 kalorijų. Yra du metodai dietai pradėti: staigus ir palaipsnis.

Palaipsnis perėjimas prie dietos leidžia žmogui įprasti. Pirmąją savaitę tik vieną kartą per dieną leidžiama suvalgyti rimtesnį patiekalą, kol galiausiai, kelių savaičių laikotarpio bėgyje bent vienas rimtesnis patiekalas imamas valgyti kasdien, o visą kitą mitybos dalį sudaro mažai kaloringas maistas. Po dviejų mėnesių kaloringesnių ir maistingenių produktų kiekį galima didinti. Norint būti ilgaamžiu, reikia nuolatos riboti kalorijas. Tai reikėtų traktuoti kaip gyvenimo būdo pokytį, o ne trumpalaikę dietą. Kiekvienas žmogus gali fiziškai prie tokių pokyčių prisitaikyti ir galiausiai nebejausti fizinio alkio, ypač tada, kai kiekviena gauta kalorija yra turtinga maistinėmis medžiagomis.

Štai vienos dienos jauninančios dietos mitybos planas:

• Pusryčiai: puodelis apelsinų sulčių, vienas be lukšto virtas kiaušinis, riekė pilno grūdo duonos ir puodelis kavos ar arbatos.
• Priešpiečiai: pusė puodelio mažai kaloringo tepamo sūrio sumaišyto su neriebiu jogurtu ir vienu valgomuoju šaukštu skrudintų gemalų, obuolys ir viena pilno grūdo bandelė.
• Pietūs: 85 g keptos vištienos krutinėlės be odos, kepta bulvė ir puodelis garuose virtų špinatų.
• Vakarienė: penkios datulės, bandelė su sėlenomis ir puodelis neriebaus pieno.

Šiame meniu yra 1,472 kalorijos, 92 g baltymų, 24 g riebalų, 234 g angliavandenių, 27 g skaidulų ir 310 g cholesterolio.

Nors senėjimo procesą lėtinanti dieta skirta ne svoriui mesti, jos laikydamiesi žmonės dažnai atsikrato ir kelių kilogramų. Todėl svarbu rinktis mažiau kalorijų eikvojančią fizinę veiklą. Tyrėjai pataria labai palengva sumažinti gaunamų kalorijų kiekį ir nesumažinti jo per daug, nes gyvenimo trukmės ne tik kad neprailginsite, bet dar ir sumažinsite.

Mokslininkų spėjimu, kalorijų apribojimas apsaugo DNR nuo pažeidimų, padidina enzimų atsistatymą ir sumažina genų, skatinančių vėžio atsiradimą, kiekį. Be to, sumažinus kalorijų kiekį atstatoma laisvųjų radikalų produkcija, pagerėja imuninė sistema, sulėtėja medžiagų apykaita, kūnas sunaudoja mažiau energijos. Laikantis senėjimo procesą stabdančios dietos galima išvengti širdies ligų, vėžio, diabeto, osteoporozės, Alzheimerio ir Parkinsono ligų. Pagerėja fiziologinės ir psichologinės organizmo funkcijos.

Ši dieta nerekomenduojama žmonėms iki 21 – erių metų amžiaus, nes gali pakenkti augančiam organizmui. Taip pat šios dietos nerekomenduojama laikytis pastoti besiruošiančioms ir pastojusioms moterims bei žindančioms. Be to, nepersistenkite laikydamiesi šios dietos ir per daug nenumažinkite rekomenduojamos kalorijų normos, nes atsiranda rizika, kad sumažės kūno masės indeksas (KMI), o tai  gali sąlygoti nevaisingumą. Žemas KMI gali iššaukti priešlaikinį gimdymą, naujagimis gali gimti per mažo kūno svorio. Taip pat nesilaikykite senėjimo procesą lėtinančios dietos jei sergate kokiomis nors ligomis. Prieš tai turėtumėte pasitarti su gydytoju, kad būtų tinkamai įvertinta jūsų fizinė būklė.

diet.com