Jauninantis afrodiziakas – artišokas

Teksto dydis:

Jauninantis afrodiziakas – artišokas

2012 liep. 16 09:00

Deja, vegetariška mūsų meniu dalis nepasižymi įvairove. Gal priežastis ne pats tinkamiausias klimatas, o gal kulinarinis konservatyvumas. Prisipažinkite, ant kieno stalo puikuojasi artišokas? Senojoje Europoje jis jau seniai populiarus, o pas mus dar laikomas egzotika. Kas jis toks ir kaip valgomas?
Artišokas – unikalus maistas. Tai ne daržovė ir ne vaisius. Artišokas – gėlė! O tiksliau, daugiametis astrų šeimos žolinis augalas, išoriškai panašus į usnį. Valgomas yra neprasivėręs būsimo žiedo krepšelis – galvutė, kuris subrendęs išsiskleidžia gražiais violetiniais arba mėlynais žiedynais. Šio augalo tėvynė – Šiaurės Afrika. Šiuo metu artišokas auga Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Kalifornijoje. Praktiškai visi žiedynai, patenkantys į Amerikos rinką, atvežti iš Kalifornijos – mietelis Kastrovilis netgi pretenduoja vadintis pasauline artišokų sostine. Kasmet čia renkama šio augalo karalienė. Žinomiausia iš jų buvo Merlin Monro, išrinkta 1949 metais.

Skani ikebana

Artišokai renkami keliose jų subrendimo stadijose. Visai jauni pumpurai, kurie būna vištos kiaušinio dydžio, valgomi neparuošti arba pusiau paruošti. Maži ir vidutinio dydžio – konservuojami su jūros vandeniu arba alyvuogių aliejumi, pagardinant įvairiomis žolėmis. Stambūs, aplesino dydžio, artišokai, valgomi tik švieži. O štai išsiskleidusių, kietų žiedų su patamsėjusiais lapais, valgyti negalima.
Nežiūrint į tai, kad prekybos centruose artišokų galima rasti ištisus metus, juos reiktų pirkti tik natūralaus jų brendimo sezono metu. Žiemą jie, dažniausiai, atrodo prastai: maži, padžiūvę, ir tikrai neverti mūsų pastangų juos gaminant. O geras artišokas yra šviežias, apetitą žadinančios išvaizdos, jo žvyneliai nesuvytę, pasidengę švelniu pūkeliu. Beje, valgomuosius pumpurus šaldytuve galima laikyti 2 – 3 dienas, bet kuo greičiau juos suvalgysite, tuo bus skaniau.

„Gėlės“ be vyno

Artišokai patiekiami kaip karšti ir, kaip šalti patiekalai. Jie gali būti ir savarankiškas patiekalas, ir garnyras, su jais ruošiamos salotos, makaronų patiekalai, jie dedami į picą ir pyragus. Iš šio augalo netgi daromi desertai, kepama duona. Mėsingas žiedyno dugnas ir apvalkalėlių pagrindas skoniu primena žalią graikišką riešutą. Pats paprasčiausias ir labiausiai paplitęs artišoko žiedynų galvučių paruošimas – nupjaukite stiebą prie galvutės pagrindo, pašalinkite kietas lapelių – žvynelių viršūnėles ir viduje esančias žiedo pluoštines dalis, nuplaukite, pavirkite krepšelius pasūdytame vandenyje, ir sudėję į indą patiekite su pašildytu sviestu ir jame pakeptais džiūvėsėliais. Tik turėkite omeny, kad artišokų negalima gaminti keramikiniame ar metaliniame inde (geriausiai tinka stiklinis puodas): jie gali patamsėti ir įgyti nemalonų prieskonį. Ir dar prie artišokų netinka vynas. Šiame augale yra tokios medžiagos – cinarino, kuri daugeliui žmonių sutrikdo skonio pojūčius, paaštrina skonio receptorių jautrumą saldžiam maistui. Todėl valgydami artišokus geriau gerkite paprastą šaltą vandenį, kuris burnoje taps naujo, malonaus skonio.

Linksmas valgis

Artišokus nepakanka tinkamai pagaminti, juos dar reikia mokėti valgyti. Tai daroma rankomis, todėl labai smagu per vakarėlius su draugais, bet gana problematiška per oficialesnius pietus. Tradiciškai artišokas patiekiamas vienas dviems asmenims, kad procesas taptų pramoga, kai bendrai plėšomi lapeliai ir mirkomi į česnakinį sviestą arba salotų užtaisą, paruoštą iš sviesto ir acto. Taigi, išmirkę žvynelį padaže, perkoškite jį dantimis, išvalgydami mėsingesnes dalis. Po to, kai didžioji dalis lapelių bus suvalgyta, centre liks keletas mažų vidinių žvynelių su aštriomis viršūnėlėmis, juos reikia nukąsti visus iš karto. O artišoko šerdį valgome su peiliu ir šakute, palaistydami česnakiniu sviestu arba aštriu padažu. Skanu ir smagu!

Jauninantis afrodiziakas

Sicilijos saloje tvirtinama, kad reguliariai valgant artišokus galima atjaunėti. Senovės graikai ir romėnai artišoką laikė delikatesu ir afrodiziaku. O Elados gyventojai manė šį augalą turint savybių, dėl kurių gimsta būtent berniukai.
O dar artišokai pašalina cholesterolio perteklių ir mažina tinimus. Valgomieji „žiedynai“ naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, džiovintos šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Ši poveikį lemia esantis cinarinas. Cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, padeda sergant vandenlige. Rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba ryte ir vakare gerti jų sultis (iki 1/4 stiklinės). Jau nuo gilios senovės žmonės vartodavo artišoką organizmo išvalymui ir kepenų veiklos atstatymui. Seniau nuo kepenų ir tulžies takų ligų gydydavo artišokų lapų nuoviru (iki 3 puodukų per dieną). O artišoko žiedynų nuoviras su kiaušinių tryniais padeda ir nuo vidurių užkietėjimo.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (4)

Diana 2011 lapkr. 22 23:18

Beziurint i maista auga svoris,plius negaliu laikytis jokiu dietu nes ivyksta atvirkstine reakcija -norisi daugiau valgyti