Mokslai gali būti be kančių. Patarimai moksleiviams

Teksto dydis:

Mokslai gali būti be kančių. Patarimai moksleiviams

2014.04.08 08:00

Kas gali pasakyti kiek moksleivių su džiaugsmu laukia rugsėjo pirmosios? Na, gal pradinukai arba tie, kurie pasiilgo savo gražuolės klasiokės ar šauniausio bičo mokykloje. Na, dar tie ar tos, kurie jaučiasi per vasarą labai suaugę(!) ir, vadinasi, išgražėję. Dėl rugsėjo pirmosios paauglės keičia šukuosenas, o vaikinai „pasipumpuoja“ raumenis. (Toloka nuo pagrindinio tikslo – mokytis, tiesa?) Žinoma, yra ir tokių, kurie trokšta žinių, bet ar jų daug?
 
Tačiau dauguma tėvų puikiai žino, kad jau pirmąją rugsėjo savaitę scenarijus bus toks: eilinė vidutinio statistinio moksleivio diena (šukuosenos jau parodytos, raumenys įvertinti); diena prasideda žodžiais: „A-a-a... Nenoriu į tą... mokyklą“, o baigiasi fraze: „Iki išeiginių (atostogų) dar dvi (trys, keturios, penkios) dienos (savaitės, mėnesiai)“ – kas tinka, pabraukite.
 
Įžanga mums, o toliau tegu skaito pačios mokslų „aukos“.
 
Taigi, ką reikia padaryti, kad mokymasis netaptų kančia?
 
1. Išmok nusitekti kažkam teigiamam. Tai yra, geriau įsivaizduok, kaip tu atlieki kokį nors nesudėtingą (ir todėl mėgstamą) darbą, pvz. rašai raštelius savo simpatijai, sėdinčiai kitame suole, nei kankiniesi per matematikos kontrolinį ir beviltiškai krapštaisi savo smegenyse. Teigiamos mintys – tai geriausia priemonė nuo surūgimo ir nepasitikėjimo savimi.
 
2. Susiplanuok savo dieną. O, ne! Planavimas – tai visai nebūtinai stora darbo knyga su prirašytais puslapiais, ar lapelis, kuriame viskas numatyta minutėmis, priklijuotas prie lovos krašto. Paprasčiausiai primesk, kiek maždaug laiko tau reikia ruošti nekenčiamus namų darbus, kiek lieka poilsiui, į kurį įeina ir „kabėjimas“ čatuose, forumuose, pasivaikščiojimai, mėgstamų TV programų peržiūra.
 
3. Išmok... eiti miegoti. Dažniausiai moksleiviai pyksta ant mokyklos dėl „kolosalaus neišsimiegojimo“, bet niekas nesako, kas gi jiems sutrukdė išsimiegoti. Idėja paprasta, kaip taburetė – nori daugiau miegoti, eik anksčiau gulti. Galima suprasti, kai į Morfėjo glėbį tavęs neleidžia milžiniškas kalnas namų darbų (nors čia galima ir pasiginčyti – nereikia ruošimąsi pamokoms palikti vėlyvam vakarui, žiūr. punktą Nr. 2). Na, bet iš tikrųjų juk tam dažniausiai yra kitų priežasčių. O krepšinį, „Haną Montaną", ar „Simpsonus...“ rodo, negaliu praleisti... arba toks įdomus pašnekovas „Skype“ prisijungė – dar paplepėkim... arba draugei reikia n žinučių parašyti, arba, arba... Dauguma „svarbių“ reikalų galima nukelti į kitą dieną arba visai atsisakyti. O keltis ryte bus žymiai lengviau.
(Intarpas tėveliams: jei Jūs manote, kad Jums saldžiai užmigus, atžala taip pat sapnuoja paaugliškus sapnus, baisiai klystate. Juk dabar vaiko kambaryje ir „kompas“, ir televizorius, o jei jų nėra, tai su „mobiliaku“, kuris visada po ranka (o gal teisingai reiktų sakyti – rankoje) galima nemiegant praleisti visą naktį).
 
4. Nežiūrėk į mokytojus, kaip į priešus. Jie juk irgi žmonės, taip, taip! Ir daugelis iš jų – netgi visai neblogi. Bet jei tu iš anksto esi nusiteikęs priešiškai, tikiesi iš jų klastos ir gavęs bet kokią pastabą žiūri į juos kreivu nepatikliu žvilgsniu, jie atitinkamai ir reaguoja. Aš jau nekalbu apie „puikią“ perspektyvą dieną iš dienos gyventi priešo, kurį susikūrei sau pats, užnugaryje.
 
5. Nenukelk nieko tam neaiškiam laikui „kada nors, bet tik ne dabar“. (Oi, kaip man tai iki skausmo pažįstama!). Jei pastoviai sau sakysi: „O rašinį parašysiu rytoj. Ne poryt. Ai, man vis tiek paskutinis terminas – šeštadienis. Penktadienį parašysiu...“, tai anksčiau ar vėliau susikaups tokia neatliktų darbų krūva, kurią iškuopti per vieną dieną bus tiesiog nerealu. Ir tu tų darbų nepadarysi. Ir gausi užtarnautą „neigiamą“ prie savo pavardės žurnale. O tai tavęs tikrai nepradžiugins, be to dar atsiras „uodega“, kurią tau teks tempti. O jei tu ir tai atidėliosi rytdienai, tai trimestro pabaigoje rizikuoji praleisti keletą dienų gaudydamas mokytoją su šauksmais: „Na, priimkite!“. „Aš atnešiau referatą!“, „O ką man dar atnešti?“ ir pan.
 
Ir pabaigoje, ko gero, svarbiausias patarimas:
6.Ilsėkis! Nereikia į mokslus žiūrėti, kaip į begalinį baisų maratoną, kuris nutrūksta nebent tik atostogų metu. Jei visą parą galvosi tik apie tą „velnio kontrolinį“, „kvaišą matematikę“ ir panašius siaubus, tai ne tik mokytis, gyventi nebesinorės! Laisvu laiku daryk mėgstamus dalykus, atsipalaiduok ir atsimink – mokykla sugalvota tam, kad tu galėtum geriau įsisavinti žinias, o ne tam, kad apnuodytų viso pasaulio paauglių gyvenimą.
 
Sėkmės moksluose ir ne tik!  

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

TEISYBE :DD 2012.01.09 00:41

nepadeda... :D

loading...