Pošventinis stresas

Teksto dydis:

Pošventinis stresas

2016.01.08 00:00

Dažnai pasibaigus šventėms pas mus atkeliauja vis dažnėjančios prastos nuotaikos bangos, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, aplinkiniai ima erzinti, o ir savijauta, atrodytų, pablogėja... Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė neabejoja, kad atėjęs liūdesys visai nebūtinai yra depresija. Ir apskritai, kodėl taip pamėgome medicininius terminus vartoti vietoj bendrinių žodžių? Emocingesnę moterį pavadiname isterike, kitaip mąstantį žmogų – šizofrenišku. Taip ir su nuotaikomis – vos blogiau pasijutę, ar nuliūdę sakome, kad mums depresija. O iš tiesų, depresija tai liga, turinti jai būdingus bruožus. 

Gydytojai teigia, kad praėjus šventėms pacientai dažnai skundžiasi prasta nuotaika, nuovargiu, dirglumu, nepastoviomis emocijomis, išsiblaškymu, miego sutrikimu, apetito stoka. Tokia savijauta būna vieną arba dvi savaites ir dažnai praeina savaime, įsiliejus į kasdienius darbus. 

Jei prasta savijauta atsirado iškart po švenčių, tai būtent jos ir gali būti to priežastis. Psichologų teigimu, tikroji tokios pošventinės būsenos priežastis – saiko stoka. Švenčių metu visiškai atsipalaiduojame ir pamirštame kasdienius rūpesčius, darbus, rutiną. Per šventes vartojama daug alkoholinių gėrimų, daug valgoma, dažnai būname apsupti triukšmo. Tiesą sakant, visko yra daug ir tas viskas liejasi per kraštus. Dėl daugumos įvykių, maisto ir gėrimų pertekliaus, daugelio žmonių apsupties sutrinka vidaus organų, nervų sistemos veikla. Tokias dažnesnes puotas dažnai lydi depresija ir dėl jų gali kilti rimtų ligų. 

Pošventinis liūdesys kai kuriuos žmones ištinka ir dėl polinkio patirti vadinamąjį mistinį džiaugsmą. Mistinio džiaugsmo mums suteikia kiti asmenys neįprastomis aplinkybėmis: ką nors mums dovanodami, mus pagirdami. Mistinio džiaugsmo laukimo aliuzija – tai dovanomis nešino Kalėdų Senelio prototipas. Vaikystėje patyrę daug mistinio džiaugsmo, kai kurie iš mūsų neišmokstame džiaugtis natūraliai. Tada, norėdami patirti džiaugsmą, siekiame išorinio stimulo, kuriuo dažnai tampa alkoholis ir ilgalaikis šventimas.

Psichologai pošventinio liūdesio nelinkę vadinti depresija, tai yra tiesiog stresas. 

Kas yra stresas? 

Stresas – tai dvasiniai pergyvenimai bei įtampa. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis sudėtingesni ir painesni. Įrodyta , kad kiekvienas didesnis susijaudinimas , susinervinimas , susierzinimas sukelia žalingų organizmo pakitimų. Psichologai teigia, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip 3 dienų. Manoma , kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą, sukelia neurozę . Dėl emocinės įtampos gresia kraujotakos liga: nuo širdies ar kraujagyslių veiklos sutrikimų dažnai miršta net jauni žmonės, ypač vyrai.

Amerikiečių mokslininkai pabandė nustatyti, kokiems žmonėms dažniausiai gresia širdies priepuoliai. Jie pastebėjo, kad 90 procentų patekusių į kliniką dėl ūminio širdies nepakankamumo , buvo būdingas A tipo elgesys. Tokie žmonės nuolat skuba ir kankinasi dėl nespėtų atlikti darbų, visur nori pirmauti , jie yra garbėtroškos. Tai nekantrūs, visada įsitempę, nesuvaldantys pykčio, linkę į konfliktus žmonės. Biologijos ir medicinos laimėjimai rodo, kad aktyvumas padeda įveikti stresą.

Nervingam žmogui psichologai pataria:

1. Stengtis nesigraužti vienam dėl savo nemalonumų, pasidalyti jais su geru ir protingu žmogumi.

2. Išmokti nors šiek tiek atitrūkti nuo savo rūpesčių, slegiančių minčių, blogos nuotaikos.

3. Neširsti, užuot pratrūkus pykčiu įprasti patylėti ir apmąstyti situaciją.

4. Išmokti kartais ir nuolaidžiauti, pamiršti vaikišką aikštingumą, stengtis įsigilinti į pašnekovo požiūrį.

5. Nesisieloti dėl nesėkmių, nedaryti to, kas per sunku.

6. Nereikalauti per daug iš kitų žmonių, nes tai sukelia nepasitenkinimą ir irzlumą.

Be to, būtina išmokti atsipalaiduoti. 

Tai kaip gi gyventi po švenčių? 

Psichologai teigia, jei norėdami išvengti pošventinės adaptacijos per šventes gyventume įprastu ritmu – keltumėmės ir gultume tuo pačiu metu, kaip įprastai - nebūtų švenčių. Nuostabu, jei mokame atsipalaiduoti – tada gyvename, o ne vargstame.

Tiesa, po švenčių psichologai dažnai sulaukia daugiau pacientų, tačiau taip yra tik todėl, kad per šventinį laikotarpį žmonės atidėlioja apsilankymą pas gydytojus, nes turi malonesnių užsiėmimų - puošia namus, ieško dovanėlių, lanko draugus.

Psichologai teigia, kad jų pagalbos gali prireikti nebent tiems, kurie švenčia ištisą savaitę ar dar ilgiau. Puotaujant ir vartojant alkoholį visą savaitę, galima įtarti, kad galbūt jis jau turi priklausomybės bėdų – tuomet tikrai reikėtų apsilankyti ir pas psichiatrą. Kitaip tikrai neturėtų būti jokių priežasčių, kodėl po švenčių sunku dirbti. Šventės baigėsi – kimbame į darbus ir... laukiame kitų švenčių. 

Komentuoti