Alergija maisto produktams

Teksto dydis:

Alergija maisto produktams

2011.04.03 00:00

Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė.
 
20 proc. žmonių populiacijos serga įvairiomis alerginėmis ligomis, 1-2 proc. suaugusiųjų ir apie 3-5 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus diagnozuojama alergija maistui.
 
Pastebėta, kad alergiškiems maistui asmenims simptomus sukelti gali net labai mažos alergeno dozės. Aprašyti atvejai, kai simptomus sukėlė žuvies ar žemės riešutų kvapas. Taip pat literatūroje pateikiami du atvejai, kai alergijos simptomai atsirado pabučiavus tam tikro maisto valgiusį asmenį.
 
Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet suvalgius kilogramą įvyks audringa alerginė reakcija.
 
Kaip atpažinti alergiją maistui?
Kūdikiams maisto alergija išsivysto jau pirmąjį gyvenimo mėnesį. Kūdikius ir 2-3 metų vaikus dažniausiai alergizuoja kiaušinio baltymas, karvės pienas, kviečiai, soja, žemės riešutai, žuvis.
Iš 100 vaikų maisto alergija Lietuvoje vidutiniškai serga 5-10, iki ketvirto gimtadienio ši liga kamuoja nuo 3 iki 5 procentų vaikų. Tokiems vaikams nedidėja kūno masė, jiems dažnai skauda pilvą, būna užkietėję viduriai. Kartais alergiški vaikai viduriuoja arba vemia. Neretai alergišką viduriavimą būna sunku atskirti nuo prasidėjusios infekcinės ligos. Atlikus sergančio alergija kraujo tyrimą, aptinkamas kur kas didesnis kraujo ląstelių-eozinofilų kiekis. Kartais šių ląstelių padaugėja ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vaikui užsikrėtus kirmėlėmis.
 
Sulaukus trečio gimtadienio, 90 procentų vaikų išnyksta maisto alergijos požymiai. Jie jau gali valgyti tuos maisto produktus, kurie anksčiau buvo draudžiami, tačiau alergijos pėdsakai visa gyvenimą lieka jų organizme. Nė vienas gydytojas dabar nedrįstų pasakyti, kad nuo alergijos įmanoma pasveikti. Dėl nepalankių gyvenimo sąlygų, streso, didelio kiekio vaistų alergija gali bet kada atsinaujinti.
 
Paauglius ir suaugusiuosius dažniausiai alergizuoja žuvis, salieras, žemės riešutai, kitų rūšių riešutai (migdolai ir pan.), pomidorai, šokoladas.
 
Alergijos maistui simptomai gali būti labai įvairūs. Simptomai gali pasirodyti labai greitai, dažniausiai per kelias minutes po alergeno patekimo į organizmą. Labai dažnai pirmieji alergijos požymiai yra lūpų, skruostų, liežuvio ir gomurio deginimas bei niežulys, atsirandantis praėjus kelioms minutėms po kontakto su alergenu, pvz., valgant kiaušinius, riešutus. Alerginė reakcija gali paveikti odą, plaučius, virškinamąjį traktą ir sukelti tokius simptomus kaip dilgėlinė, bronchų spazmas, vėmimas ir viduriavimas. Vaikams alergija maistui dažniausiai pasireiškia odos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų reakcijomis. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausia alergijos maistui forma – atopinis dermatitas. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems būdingesni alergijos maistui simptomai yra gerklų edema, dilgėlinė, anafilaksinis šokas.
 
Alergijos maistui diagnostika
Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius ar įtarus alergiją, būtina kreiptis į gydytoją, kuris patars, ką toliau daryti. Svarbu išsiaiškinti, kokiais simptomais pasireiškia liga, kaip dažnai, kaip šie simptomai susiję su valgymu, ar praeina nevartojant tam tikrų maisto produktų ir t.t.
 
Geriausia bandyti susekti „kaltąjį” produktą. Namų sąlygomis tai daryti patogiausia kasdien pildant maitinimosi dienyną. Po savaitės kitos būtinai susitikite su gydytoju aptarti dienyno įrašų. Įtariamieji „kalti” produktai turėtų būti išbraukiami iš valgiaraščio. Sulaukus sveikatos būklės pagerėjimo, išnykus ligos požymiams galima daryti išvadą, kad šie produktai yra tikrai kelia alergiją. Po to, kad tikrai įsitikintume savo tiesa, vėl paskirsime po vieną anksčiau išbrauktą produktą. Jei pasikartos ligos požymiai, tai tuos produktus išbrauksime iš valgiaraščio 3-6 mėnesius ar dar ilgesnį laikotarpį. Tai vadinama paprasta eliminacine dieta.
 
Tiek alergeno diagnostikai, tiek ligos gydymui, gydytojai gali skirti ir šias eliminacines dietas: sudėtinę, mažo maisto produktų kiekio dietą, elementų ir baltymų hidrolizatų dietą.
 
Sudėtinė eliminacinė dieta – tai dieta, iš kurios pašalinami dažnai alergines reakcijas sukeliantys ar jas skatinantys maisto produktai. Jos skiriamos įtarus maisto alergiją, kai negalime nustatyti specifinio alergeno. Paprastai iš raciono pašalinami maisto produktai, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas: pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, javai (kruopos), citrusiniai vaisiai, riešutai, kava ir šokoladas. Taip pat negalima vartoti žuvies, maisto dažų. Sudėtinė eliminacinė dieta yra paskiriama 2-3 savaitėms, bet kartais gali būti pratęsta iki 6 savaičių.
 
Mažo maisto produktų skaičiaus dieta. Šioje dietoje produktų skaičius yra labiau ribotas negu sudėtinėje dietoje. Skiriama tada, kai sudėtinė dieta nepadeda išsiaiškinti produkto, sukėlusio alergiją. Ši dieta sudaroma tik iš kelių produktų, kurie teoriškai neturėtų sukelti alergijos. Dažniausiai į ją įeina vienos ar dviejų rūšių mėsa, daržovės ir vaisiai.
Papildomai leidžiama vartoti vitaminų, mikroelementų ir mineralų preparatus. Šios labai griežtos dietos negalima laikytis ilgiau nei 2-3 savaites. Simptomams išnykus, dieta papildoma vienu maisto produktu kas 2-3 dienas.
 
Elementų ir baltymų hidrolizatų dietos. Toks maistas yra neskanus ir vienodas, todėl šios dietos taikomos tik tada, kai ilgalaikis gydymas dieta buvo neveiksmingas arba vaikams bei kūdikiams prieš įprastą eliminacinę dietą.
Hidrolizatai, skiriami amino rūgščių arba mažo molekulinio svorio peptidų forma, retai sukelia alergiją.
Laikantis Elementų dietos, vartojami specialūs tirpalai, kurie praskiedžiami destiliuotu arba mineraliniu vandeniu. Per parą reikia išgerti ne mažiau nei 3 litrų tirpalo. Tirpalo kiekis didinamas pamažu. Papildomai galima gerti tik vandenį (jokio kito maisto ir gėrimų).
Pirmomis dietos vartojimo dienomis gali skaudėti galvą, pykinti. Kai ligos eiga pagerėja, paprastai paskiriama mažiau ribota dieta. Dietos trukmė priklauso nuo ligonio būklės ir ligos eigos. Jeigu per 2-3 savaites būklė nepagerėja, dietos reikia nebesilaikyti. Jeigu ligos simptomai išnyksta, dieta po truputį papildoma naujais maisto produktais. Vaikams elementų dieta skiriama tik ypatingais atvejais, pvz., esant labai sunkiai egzemai.
 
Alergiją maistui gydyti nesudėtinga, kai yra tiksliai nustatyta ligos priežastis. Svarbiausia yra tinkamai parinkta dieta. Visą šį periodą būtina įvertinti dietą pagal mitybos poreikius, taip pat ar reikia pridėti maisto priedų, pvz., mineralų. Šis periodas gali tęstis labai ilgai, net iki 9 mėn., todėl ligoniams būtina nuolatinė dietologo priežiūra.
 
Medikamentinis gydymas
Pažengusi alergija nuo maisto gydoma vaistais. Dažniausiai skiriama antihistamininių preparatų, sunkių reakcijų metu – gliukokortikosteroidų. Išsivysčius sunkiai anafilaksiniai reakcijai – adrenalino.
 
Aiškinantis alerginės reakcijos išsivystymo mechanizmą, o dažniausiai - patvirtinant anafilaksinį alergijos išsivystymo tipą, atliekami odos alerginiai mėginiai su maisto alergenais, o kraujyje ieškoma specifinių IgE.
 
Svarbu žinoti
Jei sergate alergija maistui:
• Visada išsiaiškinkite maisto sudėtį (jeigu abejojate– nevalgykit).
• Turėkite vaistus neatidėliotinai pagalbai (adrenalino, dimedrolio – injekcijų formos).
• Jeigu įvyko alerginė reakcija, skubiai kreipkitės į gydytoją.
 

Komentuoti