Ar visos salotos vienodos?

Teksto dydis:

Ar visos salotos vienodos?

2012 rugp. 6 11:48

Kokias salotas patartumėt valgyti? Ar skiriasi tik jų kaina ir skonis, ar ir naudingų medžiagų kiekis?

Pataria visuomenės sveikatos specialistė Vaida Skurdenytė. 

Pavasarį neretai jaučiames pavargę ir išsekę, o organizmas būna išsiilgęs šviežių daržovių ir žalumynų, kurie suteikia energijos, taip reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Viena populiariausių daržovių – įvairūs salotlapiai. Tai nekaloringa daržovė, puikiai tinkanti kaip įvairių salotų pagrindas. Salotose daug vandens, ląstelienos, folinės rūgšties, vitaminų A, C ir K. Prekybos centruose galima įsigyti net keleto skirtingų rūšių salotų pagal kiekvieno mūsų skonį. Tai ir sėjamos lapinės salotos, romaninės salotos, Iceberg salotos, gūžinės ir kitos salotos. Priklausomai nuo salotų rūšies, šiek tiek skiriasi ir jų maistinės savybės. Pavyzdžiui, sėjamos lapinės bei romaninės salotos turi net kelis kartus daugiau vitamino A ir C nei kitos salotų rūšys. 

Gūžinėse ir romaninėse salotose yra daugiau folio rūgšties. Kai kurios salotų rūšys, pavyzdžiui, Iceberg salotos, pasižymi mažesne maistine verte, nes buvo išveistos dėl skoninių savybių, kaip turinčios mažiau kartumo, tačiau prarado dalį naudingų medžiagų. Maistinę salotų vertę atspindi ir jų lapų spalva – kuo ji tamsesnė ir sodresnė, tuo salotų lapuose daugiau karoteno ir vitamino C. 

Maistinėmis savybėmis salotas lenkia garžgarstės, dar kitaip vadinamos rukola. Ji  turtinga įvairiais vitaminais ir mineralais. Tai šiek tiek aitraus skonio prieskoninė lapinė daržovė, kuri puikiai tinka Viduržemio jūros regiono patiekalams pagardinti arba gali būti naudojama salotoms kartu su kitais salotlapiais. 

Salotų lapus galima pakeisti ir špinatų lapeliais, kurie taip pat jas lenkia mineralų ir vitaminų gausa. Be to, špinatus galima naudoti ne vien tik salotoms, bet ir karštiems patiekalams, juos pakepinant, verdant ar troškinant. Šiuo atveju galima naudoti ne vien šviežius, bet ir šaldytus špinatų lapelius. 

Salotlapiai ir įvairūs žalumynai – puikus salotų pagrindas. Jie nekaloringi, juose gausu ląstelienos, vandens, mikroelementų bei vitaminų. Prie jų dera įvairios daržovės – pomidorai, agurkai, ridikėliai, avokadai ir pan. Tačiau tokioms salotoms nereikėtų naudoti majonezo ar grietinės. Geriau juos keisti alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių užpilu, pagardinti prieskoniais, žiupsneliu druskos ir šaukšteliu medaus. Salotas praturtins ir sauja įvairių sėklų – saulėgrąžų, moliūgų, kedrinių pinijų. Tokios salotos – tikras vitaminų, mikroelementų, energijos ir žvalumo šaltinis. Jos puikiai dera prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Laikantis dietos, salotos su vištienos krūtinėle ar žuvimi – idealus pasirinkimas pietums. 

Dėl lengvo salotų auginimo bei transportavimo, prekybos centruose jų galime įsigyti visus metus, tačiau maistinė salotų vertė skirtingais sezonais yra nevienoda. Ankstyvą pavasarį pardavinėjamos salotos dažniausiai būna užaugintos ne Lietuvoje ir nenatūraliomis sąlygomis, jose mažiau vitaminų, mikroelementų, taip pat didesni nitratų kiekiai. 

Tad šiuo metų laiku nereikėtų pamiršti ir kitų daržovių: raugintų kopūstų, burokėlių, morkų, saliero šaknų ir kitų. Energijos suteiks ir daiginti grūdai. Visos daržovės puikiai tinka prie įvairių patiekalų iš mėsos ar žuvies.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Saulė 2015 liep. 22 16:05

Savo valgeraštį visada papildau sveiku maistu, dažnai tai būna įvairios <a href="http://www.nojus.lt/darzoviu-seklos/salotos"> salotos </a>. Patariu visiems maitintis sveikai.

focus 2015 vas. 22 16:56

Sveiki, o kokios salotos mažiau kenksmingos - mini vazonėliuose ar fasuotos?