Arbatos nauda

Teksto dydis:

Arbatos nauda

2011.08.29 00:20

Arbata, ypač žalioji, teigiamai veikia virškinimo organų sistemą, nes absorbuoja kenksmingas organizmui medžiagas, sutraukia žarnyno gleivinę, gerina žarnyno tonusą (todėl tinka žarnyno atonijai gydyti). Žalioji arbata taip pat mažina depresiją, gerina virškinimą, stabdo viduriavimą, todėl vartotina apsinuodijus (ypač pirmosiomis valandomis ir dienomis) bei sergant įvairiomis žarnyno ligomis. Dėl arbatos bakteriostatinio ir baktericidinio poveikio dažnai ginčijamasi. Vieni tvirtina, kad žalioji arbata naikina mikrobus, todėl jos nuoviru siūlo gydyti dizenteriją. Kiti nurodo, kad žalioji arbata šių savybių neturi, jos dingsta ruošiant arbatos lapus.
Žalioji arbata skatina kraujo gamybą, protrombino susidarymą kepenyse, gerina medžiagų apykaitą, kraujodarą (geležis, esanti arbatoje, didina eritrocitų skaičių), aktyvina kepenų ir blužnies veiklą.
Arbata didina kraujagyslių sienelių elastingumą, mažina jų pralaidumą, atpalaiduoja spazmus, todėl pradinėse hipertonijos stadijose padeda mažinti arterinį kraujospūdį. Taip pat ji mažina cholesterolio kiekį, gerina ateroskleroze sergančių žmonių savijautą (sumažėja ūžimas galvoje, galvos skausmai). Puodelis stiprios arbatos gali būti naudingas migrenos priepuolio metu ar esant galvos skausmams, kai sumažėja galvos venų tonusas. Arbata tinka ir galvos smegenų kraujagyslių trombozių bei kraujo išsiliejimo profilaktikai, nes stabdo kraujo išsiliejimus į vidaus organus, gerina širdies darbą.
Stipri žalioji arbata gali būti sėkmingai naudojama esant padidėjusiam polinkiui kraujuoti dėl senatvinių pokyčių kapiliaruose, padidėjus jų sienelių trapumui ir pralaidumui. Arbata, veikdama centrinę nervų sistemą, tonizuoja raumenis, todėl padidėja fizinis aktyvumas.
Arbatoje esantis teinas, kartu su teofilinu ir teobrominu, veikia švelniai tonizuojančiai, mažina galvos skausmą, aktyvina mąstymą (pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi, išsiplečia smegenų kraujagyslės), suteikia žvalumo, išblaško miegą, stiprina sugebėjimą apdoroti gautą informaciją, gerina fantaziją, skatina idėjų ir asociacijų atsiradimą, sukaupia ir koncentruoja dėmesį. Išgėrus arbatos palengvėja ir pagerėja mąstymas, dingsta nuovargis.
Arbatoje esantis fluoras apsaugo dantis nuo gedimo. Šilta arbata su pienu gerai varo šlapimą, o su avietėmis – skatina prakaitavimą. Arbata tinka sergant inkstų ligomis, mažina eritrocitų kiekį šlapime, gerina šlapimo išsiskyrimą.
Pakramčius žiupsnelį sausos arbatos ir paskalavus ja burną dingsta česnako kvapas. Arbatą galima vartoti ir išoriškai. Nudegintas odos vietas pabarstyti susmulkintomis (ar sutrintomis) arbatžolėmis ar pridėti pavilgus su arbatžolių ekstraktu.
Japonijos mokslininkai įrodė, kad 2 proc. arbatos taninas padeda išskirti iš organizmo pavojingą izotopą – radioaktyvųjį stroncį iki tol, kol jis dar nesusikaupė kauluose.
ARBATA IR CUKRUS
Ne visi arbatą saldina. Truputis cukraus pagerina arbatos skonį. Nedidelis kiekis cukraus yra ir žaliuose arbatžolių lapeliuose. Termiškai apdorojant arbatžoles šis cukrus dega ir virsta karamele, todėl arbata kvepia. Didelis cukraus kiekis naikina vitaminą B1. Geriau arbatą gerti su nedaug cukraus, o dar geriau – su medumi. Pati skaniausia ir kvapniausia – nesaldinta arbata.
Ją galima gerti užkandant saldumynais – gurkšnelis arbatos saldumyną jau nurijus.
ARBATA IR SUMUŠTINIAI, DESERTAI
Arbata padeda virškinti sumuštinius, sunkius miltų ir kruopų valgius, didina jų maistingumą. Todėl valgant sumuštinius, tortą ar sausainius reikėtų gerti stiprią arbatą. Gerdami daug stiprios arbatos perkrauname organizmą angliavandeniais, o taip pat apsunkiname širdį ir visą kraujotakos sistemą.
ARBATA IR PIENAS
Arbata su pienu - labai maistingas, organizmo lengvai pasisavinamas gėrimas. Arbatoje esantys augaliniai riebalai ir pieno baltymai sudaro ypač maistingą ir naudingą žmogui riebalų ir baltymų kompleksą, o jį dar papildo gana didelis vitaminus stimuliuojančių medžiagų kiekis.
Pienas mažina kofeino ir alkaloidų kiekį, o taninas, esantis arbatoje, saugo skrandžio gleivinę nuo neigiamo poveikio, kurį gali sukelti prasidėjęs pieno rūgimas. Taip arbata padeda pienui, o pienas – arbatai.
Anglijoje arbata ruošiama taip. Sausas arbatinukas įkaitinamas. Į jį įberiama juodosios arbatos. Vienam puodeliui reikia vieno arbatinio šaukštelio sausų arbatžolių, kurios užplikomos vienu šaukštu vandens. Vandens pilama du kartus ir leidžiama nusistoti penkias minutes. Kol ruošiama esencija įpilama 1/3-1/4 puodelio pieno, paskui į jį pilama arbata. Šio nuoseklumo griežtai laikomasi., nes jį pažeidus (pienas į arbatą) gėrimas netenka skonio ir aromato.
ARBATA IR CITRINA
Vaisiai suaktyvina arbatos gydomąsias ir maistines savybes. Nuo citrinos keičiasi arbatos skonis, kvapas ir spalva. Neapsigaukite, arbatai pašviesėjus jos stiprumas nesikeičia.
KIEK ARBATOS GALIMA GERTI?
Kai kurie žmonės bijo gerti arbatą dėl joje esančio kofeino, nes jog gali atsirasti nemiga, širdies plakimas, irzlumas. Kiek ir kokio stiprumo arbatos galima gerti priklauso nuo tradicijų, klimato, maisto bei individualių žmogaus savybių. Rytuose, kur labai senos arbatos gėrimo tradicijos, geriama stipri arbata iš mažų puodelių skanaujant ir mėgaujantis jos aromatu. Vidutinė sausos arbatos dozė dienai – 10 gramų. Normaliai plikant tai sudaro 3-4 puodelius per dieną. Kitose šalyse normos gerokai skiriasi. Švedijoje – 12, Japonijoje, Kinijoje ir Anglijoje – 25-30 g, o Indijoje – 44,5 g. Tačiau mums įprasta maksimali arbatos dienos dozė – 15 g, o žaliosios – 20 g. Šiame arbatžolių kiekyje yra apie 0,2-0,3 g kofeino. Viename vidutinio stiprumo arbatos puodelyje yra apie 0,05 g kofeino. Iš vieno arbatos šaukštelio sausų arbatžolių į plikinį pereina apie 0,05-0,1 g kofeino. Arbatinis (nepilnas) šaukštelis arbatos sveria 1,5-2 g, o valgomasis  - 5 g.
Netinka gerti stiprios arbatos nakčiai bei žmonėms, kurie serga glaukoma, podagra, lėtiniu gastritu su padidėjusiu rūgštingumu ar opalige.
Arbatą galima gerti tris kartus per dieną: ryte, vidurdienį po stiprių pusryčių ar pietų ir dieną po miego. Tačiau ją reikėtų atsargiai gerti vakare ar prieš pat miegą. Nuo labai stiprios arbatos (10 g ir stipresnės) sunku užmigti. Kalbant apie žalingą arbatos poveikį reikia prisiminti dar vieną priežastį, dėl kurios arbata visai organizmo neveiks arba sukels nepageidaujamus reiškinius. Tai plikymo būdas, kai plikant arbatą nesilaikoma optimalių arbatos proporcijų ir naudojimo normų. Nepatartina gerti daug stiprios arbatos, nes šiuo atveju neigiamai veikia ne arbata, o didelis skysčių kiekis (arbata šiuo atveju tėra tik silpnas dažas).

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Arnas 2016.06.01 16:12

Plačios apimties, naudingas straipsnis apie žaliąją arbatą:

http://www.asportas.lt/blog/zalioji-arbata/

kk 2016.02.03 11:24

Ar tikrai zalia arbata yra sveika gerti.jei ji rekomenduojama tik apsinuodijus.o siaip man nuo arbatos ypac juodos suviduriuoju.