Du svarbiausi rodikliai maistui – kokybė ir kiekis

Teksto dydis:

Du svarbiausi rodikliai maistui – kokybė ir kiekis

2014 geg. 21 00:00

Mitybos klausimas nuolat atviras ir opus. Temos apie maisto kokybę ir jo įtaką gerai savijautai – neišsenkančios. Straipsniai apie svorio reguliavimą maisto pagalba – bene patys populiariausi. Kodėl nesikeičia lietuvių mitybos įpročiai? Kodėl visavertė mityba išties svarbi? Kodėl biologinė produktų vertė menka? Kada verta naudoti maisto papildus? Apie visa tai kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi, profesoriumi Rimantu Stuku.

Apie sveikatą galvoja tik penktadalis

Pasak profesoriaus, Lietuvos gyventojų mityba ir jos įpročiai yra periodiškai tiriami. Kaip nebūtų gaila, tie įpročiai praktiškai nesikeičia. Ir, aišku, tai atsispindi ir mirtingumo, ir sergamumo statistikoje: „Širdies kraujagyslių sistemos ligų, nuo kurių miršta apie 54 proc. mūsų šalies gyventojų, nei kiek nemažėja. Nutukusių ir viršsvorio turinčių žmonių skaičius nuolat didėja. O visa tai tiesiogiai yra susiję su netinkama mityba.“

Kaip parodė Visuomenės sveikatos instituto 2013 metų pabaigoje atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas, rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja maždaug 21 proc. žmonių. Apie 37 proc.  svarbiausias kriterijus yra kaina. Tačiau 28 proc. svarbu tik maisto skonis. Šeimos narių įtaka renkantis maisto produktus svarbi maždaug 10 proc. Tai reiškia, kad kai kas iš šeimyniškių valgytų ir kitus produktus, tačiau tenkinasi tuo, kas pagaminta namuose.

Kaip mitybos specialistas, šis tyrimas leidžia spręsti, kad Lietuvos gyventojams sveikata nėra pats svarbiausias dalykas.

Mitybos įpročiai nesikeičia: riebiau ir daugiau

Anot prof. R. Stuko, nors apie mitybos svarbą ir įtaką daug kalbama ir rašoma, Lietuvos gyventojų įpročiai nedaug tesikeičia: „Pažiūrėkite, kokių grasinančių tekstų prirašyta ant cigarečių pakelių, tačiau ar sumažėjo rūkančiųjų? Visiems aišku, kad rūkyti nesveika, o žmonės vis vien rūko.“

Lietuviai išties maitinasi per riebiai, nors visiems žinoma, kad riebalų perteklius tukina, o dėl to ilgainiui vystosi įvairios ligos. Riebalų tiekiamos energinės vertės dalis maisto racione stipriai viršija rekomenduojamas normas.

„Riebalai suteikia maistui gerą skonį, riebesnis maistas yra daug skanesnis. Grįžtant prie anksčiau minėto tyrimo vertėtų pažymėti, kad tie 37 proc. Lietuvos gyventojų, kurių galimybes lemia ekonominė situacija, tai yra perkantys pigesnį maistą, vartoja daugiau riebalų turinčius produktus. Mat riebesni produktai yra pigesni. Baugina ir tai, kad riebalai, esantys tuose maisto produktuose, yra tarsi nematomi. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas riebalų gramas tiekia devynias kilokalorijas, ir jeigu jų yra per daug, organizmas ima jas kaupti, tai yra – tukti“, – sako profesorius.

Tradicijas paveldėjome iš senelių

Nuo 1992 m. stebima, kad Lietuvos gyventojų mitybos raciono riebalų tiekiama energinės vertės dalis gerokai viršija angliavandenių kiekį. Šiek tiek guodžia tai, kad gyvūninių riebalų suvartojama mažiau. Maisto gamybai daugiau vartojama augalinių riebalų – aliejų. Tačiau įpročiai gausiai tepti sviestą, valgyti riebią greitinę, sūrius, gerti riebų pieną niekur nedingo. Štai iš kur imasi nematomi riebalai. Sudėjus viską kartu ir gaunasi riebalų perteklius.

„Nereikia pamiršti, kad tarpukario Lietuvos žmonės valgė riebiai. Tačiau jie ir dirbo sunkiau ir daugiau, tad su riebiu maistu gautą energiją jie išeikvodavo. Dabar taip sunkiai nebedirbame, tačiau tradicijos valgyti riebiai – išliko. Taip pat derėtų prisiminti, kad tarpukario lietuviai valgė nemažai daržovių: statinėmis raugdavo kopūstus, visą žiemą užtekdavo per vasarą užaugintų ropių, burokų, morkų, kt. Su šiomis daržovėmis jie gaudavo daug antioksidantų. Tad ir riebalų perteklius, gautas su maistu, nesioksiduodavo ir nesikaupdavo ant kraujagyslių sienelių. Riebalai atsidėdavo į poodinį audinį, tačiau ne į kraujagysles“, – Lietuvos gyventojų mitybos ypatumus aiškina profesorius.

Lietuvių  mityba nevisavertė

Anot prof. R Stuko, mitybos tyrimai rodo, kad mes valgome gerokai per mažai daržovių. Palyginus su tarpukariu, dabar jų valgome daug mažiau: „Lietuvos gyventojai suvalgo pusę optimalaus rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio. Mažiausias daržovių ir vaisių (šviežių ir termiškai apdorotų) kiekis per dieną yra 400 gramų, optimalus – 600 gr. Iš jų daugiau nei pusę turi sudaryti daržovės. Reikia pabrėžti, kad daržovių reikia daugiau nei vaisių, tačiau pastarųjų suvalgome daugiau. Paskaičiuota, kad kartu paėmus Lietuvos gyventojai tesuvalgo 312 gr. vaisių ir daržovių. Padalinus per pusę, paaiškėja, kad daržovių suvalgome išties labai mažai. Todėl tenka konstatuoti, kad šiuo aspektu mūsų mityba taip pat yra nevisavertė.“

Būtent dėl to galima teigti, kad į mūsų organizmą patekę riebalai oksiduojasi, kaupiasi kraujagyslių sienelėse, vystosi aterosklerozė.

Menkesnės vertės daržovė geriau nei apskritai be daržovių

Dabar šviežių vaisių ir daržovių galima nusipirkti ištisus metus. Didžioji dauguma atkeliauja iš svetur, tačiau  nemažai turime ir Lietuvoje užaugintų gamtos gėrybių. Daržovės auginamos įvairiai: šiltnamiuose, įvairiose terpėse, tirpaluose. Aišku, natūraliai, atvirame grunte užaugintų daržovių biologinė vertė bus didesnė, kokybė geresnė. Tačiau jokiu būdų negalima būtų tvirtinti, kad kitaip užaugintos daržovės neturi jokių gerų savybių.

„Kiekvienas augalas turi biologinių savybių, tačiau pramoniniu, moderniu būdu užaugintas jis jų turės mažiau“, – neabejoja prof. R. Stukas. – „Todėl jų reikia valgyti daugiau. Na, o kalbant apie saugumą, tenka pasitikėti augintojais ir tiekėjais – į rinką tiekiamas maistas privalo būti saugus ir nekelti rizikos sveikatai. Mano patarimas – valgyti kuo daugiau Lietuvoje užaugintų gamtos gėrybių: ropių, morkų, burokų, svogūnų, salotų. Ypač pavasarį, vasarą, rudenį nederėtų skųstis, kad jų mūsų šalyje neužauga.“

Maisto papildai: mada, prabanga ar būtinybė?

Nors daugumai vis dar atrodo, kad nesvarbu, kuo numalšinsime alkį, kokybiško maisto nauda gerai savijautai specialistai neabejoja. Svarbu žinoti, kad įvairiais gyvenimo etapais (augimo, brendimo metu, sportuojant) padidėja maistinių medžiagų poreikis, o sergant kai kuriomis ligomis (virškinamojo trakto) sutrinka šių medžiagų įsisavinimas.

Vienas iš būdų pagerinti mitybą, padaryti ją visavertę galėtų būti maisto papildų vartojimas. Rinkoje vis dažniau atsiranda lietuviškų maisto papildų, pagamintų iš natūralių medžiagų, augalų, užaugintų Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje užaugintos daržovės ir vaisiai teikia visokeriopą naudą, ar to galėtume tikėtis ir iš lietuviškų maisto papildų?

„Reikia atsiminti, kad maisto papildai negali pakeisti įprastų maisto produktų, jie negali būti vartojami, kaip maisto pakaitalai. Maisto papildas tai yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Tačiau, jeigu valgome ne taip, kaip rekomenduojama, mityba yra nevisavertė, tuomet organizmui reikia padėti, t.y. gauti organizmui trūkstamų medžiagų su papildais“, – maisto papildų reikšmę aiškina mitybos specialistas. – „Maisto papildų yra labai daug, didelės pasirinkimo galimybės, tačiau, kas paaiškins, kas patars, kokį rinktis, kaip vartoti, kaip derinti su maisto produktais? Apmaudu, tačiau Lietuvoje nėra nepriklausomos informacijos ir maisto papildų vartojimo priežiūros sistemos.“

Ar žmogus pirks ir vartos maisto papildus, priklauso nuo jo sąmoningumo lygio, domėjimosi sveikata, ligų profilaktika.

Į pagalbą – socialinė reklama

Mitybos specialistas įsitikinęs, kad būtina nuolat kalbėti apie mitybos svarbą. Ne mažiau svarbu aiškinti, ką reikia valgyti, bet ir kodėl. Ir ne vien žodžiu. Didžiulį poveikį turėtų socialinė reklama: trumpi filmukai apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kuriame kaupiasi riebalų perteklius, kaip organai perauga riebalais, kaip trinka jų veikla. Anot profesoriaus, žmonių nereikia gąsdinti, juos būtina informuoti, suprantamai išaiškinti, kuo įtaigiau parodyti žmogaus viduje vykstančius pražūtingus procesus. Juk dauguma neturi specialių medicinos žinių ir tiesiog neįsivaizduoja, kas ir kaip vyksta, kodėl tai yra pavojinga sveikatai ir net gyvybei.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Priemonės virškinimo sistemos sutrikimams >>>

Komentuoti