Duona: maistas, simbolis ar vaistas?

Teksto dydis:

Duona: maistas, simbolis ar vaistas?

Kiek įvairiausių patiekalų besipuikuotų ant mūsų stalo, be duonos – jis tuščias. Tai maistas, kurio negalima niekuo pakeisti. Be to, dar tai ir – vaistas.
 
Mūsų protėviams duona turėjo didelę reikšmę. Ji plačiai minima seniausiuose liaudies kūrybos žanruose. Žiloje senovėje duona buvo suasmeninta ir sudievinta. Dar iki krikščionybės duona buvo siejama su saule, vaisingumu, vadinasi ir su giminės pratęsimu.
Duona – pagrindinis ir svarbiausias žmonių maistas, lydėjęs žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo ir išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, taip pat iš jų grįždami atsinešdavo tų namų duonos.
Ilgus šimtmečius duonos kepimas buvo namų šeimininkės – motinos ne tik pareiga, bet ir garbė. Kepimą nuo seno lydėjo įvairūs papročiai. Paprotys daryti ant pirmojo kepalo kryžių bei apskritimus greičiausiai atėjęs iš pagonybės laikų. Kryžius buvo simbolinis ugnies, kuri turėjo gerai iškepti duoną, ženklas, o skritulys vaizdavo saulę – visų ugnių ugnį. Jei krosnyje duona blogai kepdavo, moterys surinkdavo senas nagines, batus ir mėtydavo į kūrenamą krosnį, tikėdamos, kad nuo to duona pradėsianti geriau, kepti. Jei kepant duoną ateidavo svečias, tai sakydavo, kad jį užkepė: jis nebūdavo laikomas svečiu, o savo šeimos nariu, lygiu su kitais. Pakeleivį, užklydusį kepant duoną, sulaikydavo, kol iškeps duona, kad galėtų jam į kelionę įdėti šviežios. Vadinasi, duona kaip koks totemas jungdavo žmones giminystės, artimos draugystės ryšiais.
 
Su duona susiję ir įvairūs pranašingi ženklai ir prietarai. Buvo manoma, kad duonos kepalėlis ar net jos trupinys – tai žmogaus likimas, todėl negalima išmesti duonos, palikti nesuvalgyto gabalėlio ant stalo, imti paskutinės riekės, jei to niekas nepasiūlė. Bet jei duonos buvo siūloma – atsisakyti nevalia.
Kad lietuviai duoną nepaprastai gerbė, rodo mūsų tautos pasaulėžiūra, tikėjimas, papročiai, apeigos. Visoje Lietuvoje dar neseniai buvo gyvas paprotys: nukritusį ant žemės duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Žmonės manė, kad taip duonos atsiprašius, ji nepyksianti ir neišeisianti iš namų.
 
Duona yra vienas pagrindinių maisto produktų ir vienas pagrindinių skaidulinių medžiagų šaltinių, kurio negalima pakeisti jokiais papildais. Šiuo požiūriu labiausiai vertinama ruginė visagrūdė ar rupioji duona, kuri gaminama iš visaverčių grūdų produktų su sėlenomis.
Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Tačiau duona ne tik maistas, ji plačiai naudojama liaudies medicinoje. Mūsų protėviai duonos mirkinį dėdavo ant sunkiai gyjančių ir pūliuojančių žaizdų. Buvo tikima, kad suvalgyta duonos riekė gali nuraminti išsigandusius vaikus.
O dabar...
  • Kad lūpos išliktų gražios, reikia kas antrą dieną prie jų priglaudus palaikyti karštą duonos plutelę.
  • Su juoda duona galima valyti ir prausti veidą. Prieš naudojant duonos minkštimą sudrėkinkite vandeniu. Ištepkite veidą, palaikykite 2-3 minutes ir nuplaukite.
  • Duonos kaukė pagerinanti plaukų būklę: susmulkinkite duonos minkštimą, užpilkite jį karštu vandeniu. Kai duona išmirks, įtrinkite plaukų šaknis.
  • Norėdami kuo greičiau atsikratyti peršalimo, užplikykite rugines sėlenas verdančiu vandeniu, vartokite keletą dienų prieš valgį.
Be to, duona tinka dietinei mitybai bei sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis.
 
Įdomu: Duonos plutos saugo nuo žarnyno vėžio
Norėdami apsisaugoti nuo žarnyno vėžio, valgykite duonos pluteles. Mokslininkai išsiaiškino, kad antioksidantas, kuris išsiskiria duonos kepimo proceso metu, saugo nuo kai kurių organizmo pakitimų, dėl kurių gali išsivystyti vėžys. Be to, šis antioksidantas būtinas žmogui kasdien. („European Journal of Cancer Prevention“)
Šiame pasaulyje visko galima gauti, bet pačių kepta duona yra skaniausia. O juk duoną ir dabar galima kepti namuose – ne krosnyse, bet duonkepėse ar net paprastose orkaitėse – tam tereikia noro ir meilės, o reikalingų miltų ar duonos mišinių jau yra mūsų parduotuvių lentynose.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

thydayOrgah 2011 birž. 10 07:35

labai idomu, aciu