Kaip teisingai gerti vandenį?

Teksto dydis:

Kaip teisingai gerti vandenį?

2014 gruod. 15 12:00

Abejonių, kad vanduo yra būtinas ir svarbus gyvybei bei sveikatai elementas, nekyla niekam. Jeigu jo trūksta, sausėja gleivinė, lėtėja medžiagų apykaita, pila karštis, ima stipriau plakti širdis, suglemba raumenys, svaigsta ir skauda galvą, oda parausta, praranda elastingumą, žmogus jaučiasi pavargęs, nebesugeba susikaupti. Tačiau kaip vartoti vandenį taip, kad jo teikiama nauda būtų pati efektyviausia ir sveikiausia, teiraujamės medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės.

Kodėl vanduo svarbus žmogaus organizmui?

Reikia žinoti, kad maždaug 70 proc. viso žmogaus kūno yra vanduo. Ir net 80 proc. smegenų sudaro vanduo. Todėl vanduo yra viena iš tų būtinųjų maistinių medžiagų, be kurios organizmo funkcijos nevyktų taip, kaip jos privalo vykti. Be to, vanduo – vienintelis skystis, neturintis kalorijų.

Kaip dažnai ir kaip teisingai reiktų gerti vandenį?

Kiekvieną rytą rekomenduoju pradėti stikline vandens su keliais lašais citrinų ar obuolių sulčių – labai naudingas, tarsi užvedantis virškinimo sistemą visai dienai, ritualas. Dienos eigoje sveikas žmogus gali gerti vandenį tada, kada nori, ir tiek, kiek nori. Dažnai alkio ir troškulio jausmai maskuoja vienas kitą. Todėl reikia tiesiog prisiminti apie būtiną vandens paros normą ir gerti bet kada: prieš, po, valgio metu arba tarp valgių. Jeigu valgant jaučiamas troškulys, visuomet geriau atsigerti vandens, kad kąsnis taptų minkštesnis ir būtų geriau virškinamas.

Kokia yra vandens paros norma?

Per parą patartina išgerti šešias stiklines gryno vandens: vandens molekulės yra laisvos, su nieko nesusijungusios. Todėl vanduo yra labai svarbus, norint išplauti iš organizmo tarpinius medžiagų skilimo produktus. Kitas patarimas: per dieną išgerti po 33 ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui: jeigu sveriate 60 kg, reiškia jums reikia išgerti maždaug du litrus vandens.

Kokį vandenį šiandien išskirtumėte, atkreiptumėte dėmesį?

Pastaruoju metu daug kalbama apie tirpsmo vandenį. Pati tokio vandens idėja yra labai racionali ir protinga. Būtent šaldamas vanduo išstumia nešvarumus, tad toks vanduo tikrai turi daug mažiau priemaišų, yra švarus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad idealiu atveju geriamasis vanduo pirmiausia turi būti mikrobiologiškai grynas (neturi būti rasta nė viena patologinės bakterijos ar pirmuonies ląstelė mėginyje), neturėti reikšmingo kiekio pesticidų, fluoridų, nitratų, nitritų, sunkiųjų metalų (pvz.: boras, uranas). Ir nors Lietuvoje galime gerti reguliariai kontroliuojamą, saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį iš čiaupo, vis tik kai kuriuose mūsų šalies regionuose vanduo turi pavojingų sveikatai priemaišų.

Ar visas geriamasis vanduo Lietuvoje yra kokybiškas, klausiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Galdikienės?

Viešai tiekiamas geriamasis vanduo dauguma atvejų yra saugus ir kokybiškas, tačiau šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje fluorido (Klaipėdos m. ir r. savivaldybės, Kretingos, Skuodo, Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės, Raseinių r. sav.) ir boro (Klaipėdos ir Kretingos r. sav.) koncentracija viešai tiekiamame vandenyje yra per didelė.

Taip pat dažnai mus gąsdina „kalkėtas“ arba „kietas“ vanduo, kai puodų, elektrinių virdulių sienelių, santechninių įrenginių paviršių atsiranda baltos, sunkiai valomos nuosėdos. Vandens kietumą lemia jame ištirpusios druskos (kalcio ir magnio hidrokarbonatai, karbonatai, sulfatai, chloridai ir kt.), kurių koncentracija gali būti sumažinta vandenį virinant (jei vandens kietumą lemia hidrokarbonatai) arba naudojant filtrus (jei kietumą sudaro kalcio ir magnio karbonatai, sulfatai, chloridai).

Fluorido perteklius ir boro žala organizmui

Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pastovus fluorido vartojimas didesnėmis dozėmis gali sukelti fluorozę – dantų emalio pažeidimo simptomą, o boras gali sukelti vyriškos lyties žinduolių reprodukcinės sistemos sutrikimus. Harvardo universiteto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, nuolatinis vandens su padidintu fluorido kiekiu vartojimas gali nepalankiai atsiliepti vaikų psichiniam vystymuisi, kognityviniams, elgesio, intelekto sutrikimams, taip pat gali turėti įtakos susirgti autizmu bei disleksija. Moterys, geriančios vandenį su per dideliu fluoridu kiekiu, rizikuoja susilaukti apsigimimų turinčių vaikų.

Kokį vandenį rinktis?

Išpilstyto buteliuose vandens pasiūla nuolat auga, ir žmonės gali rinktis, koks vanduo jiems labiau patinka ar yra naudingesnis. Viena aišku, iki pasiekdamas prekybos tinklus, pastarasis vanduo yra labai kruopščiai ištiriamas, jam keliami labai aukšti reikalavimai. Ir tai suprantama, nes kaip ir kiekvienas produktas, vanduo privalo atitikti saugumo ir higienos normas.

Savo unikalumu pasižymi tirpsmo vanduo. Būtent šaldamas vanduo išstumia mineralinių medžiagų perteklių bei nešvarumus, jame nėra priemaišų, jis yra švarus. Labai svarbus šio vandens aspektas – jo struktūra. Ji kinta šąlant vandeniui, tampa pirmapradės formos ir panašėja į žmogaus organizmo molekulių struktūrą, taip šis vanduo tampa dar geriau įsisavinamas.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Komentuoti