Mityba ir alergija

Teksto dydis:

Mityba ir alergija

2011 bal. 1 00:00

Kas ta maisto alergija?
Alergija maistui yra gana dažna odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis. Su maistu organizmas gauna baltymų. Didžioji jų dalis skrandyje ir žarnyne suskaidoma iki aminorūgščių. Tačiau kai kurie baltymai patenka į kraują nesuskaidyti. Jie čia – tarsi nelaukiami svečiai, todėl imuninė sistema ima nuo jų gintis išskirdama ypatingas medžiagas – antikūnus, kurie pradeda kovoti ne tik su bakterijomis ir virusais, bet ir su maisto elementais. Prasideda alergija pasireiškianti įvairiais simptomais:
  • Pagrindiniai odos alergijos simptomai yra pasikartojantys bėrimai, kurie, vartojant alergizuojantį maistą, plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas.
  • Daliai žmonių pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai – tai pasikartojantys spazminiai pilvo skausmai, atpylinėjimai (kūdikiams), vėmimas, viduriavimas, gleivingos, kartais kraujingos išmatos, lūpų ir gomurio niežulys. Virškinamojo trakto simptomų būna 20 proc. alergijos maistui atvejų.
  • Kvėpavimo takų pažeidimo simptomai panašūs kaip sergant peršalimo ligomis Tai dažnos slogos, kosulys, karkalai plaučiuose, pasunkėjęs įkvėpimas ar iškvėpimas. Sunkiausia liga, kurią gali sukelti alergija maistui, yra bronchų astma. Kvėpavimo takų simptomai sudaro 20 proc.
  • Kraujotakos sistemos sutrikimo simptomai (jie sudaro 5 proc.) yra tachikardija, kraujo spaudimo kritimas, anafilaksinis šokas.
  • Papildomi alergijos simptomai. Užsitęsusi subfebrili (nežymiai padidėjusi) temperatūra (keletą savaičių, mėnesių temperatūra būna 37,2–37,5° C), limfinių liaukų (kaklo, pažandinių, pažastų ar kt.) padidėjimas, tonzilių hipertrofija (pasunkinanti kvėpavimą per burną), adenoidų hipertrofija (pasunkinanti kvėpavimą per nosį).
Kokie produktai gali sukelti alergiją
Dažniausias alergenas yra karvės pienas ir jo produktai. Varškė, sūris, sviestas, ledai, šokoladas, tortai ir kiti produktai, kuriuos gaminant vartojamas pienas (taip pat ir ožkos pienas), gali sukelti alergijos simptomų. 
 
Neretai alergiją sukelia ir kiaušiniai. Kadangi įvairių paukščių kiaušinių baltymai skiriasi, tai organizmas gali būti jautrus tik kai kuriems iš jų. Kiaušiniams alergiški žmonės neretai visiškai nejautrūs vištienai.
 
Maisto alergiją sukelia ir žuvis bei jos produktai – sriubos, marinatai, užpilai, ikrai, taukai. Dažniausiai alergiją sukelia jūros žuvys – menkės, jūros lydekos, rečiau – silkės, plekšnės. Kur kas rečiau pasireiškia alergija mėsai.
 
Duonos ir pyrago gaminiuose taip pat yra alergenų: pieno, kiaušinių, mielių, prieskonių.
 
Žinoma alergija vaisiams, uogoms ir daržovėms. Dažniau įjautrina citrusiniai vaisiai, ypač apelsinai, rečiau – mandarinai, bananai, abrikosai, figos, citrinos ir greipfrutai. Palyginti retai įjautrina obuoliai, slyvos, kriaušės, persikai, avietės, gervuogės, serbentai. Dažniau pasitaiko alergija žemuogėms ir braškėms. Yra žmonių, alergiškų žirniams, pupoms, žaliesiems pipirams, žemės riešutams, rečiau – grikiams ir ryžių kruopoms.
 
Iš daržovių dažniausiai pasitaiko alergija pernokusiems pomidorams ir geltonosioms morkoms, rečiau – melionams, bulvėms, salotoms, šparagams, porams, pastarnokams, petražolėms, salierams, kopūstams, ridikams, svogūnams, česnakams. Abrikosuose, avietėse, braškėse, persikuose, slyvose, vynuogėse, vyšniose ir kitose uogose yra acetilsalicilo rūgšties, kuri taip pat gali įjautrinti organizmą.
Alergiją gali sukelti grybai, šampanas, konjakas.

Netikėtas atradimas
Pasirodo, kad alerginė reakcija gali būti ne tik ūmi bet ir slapta. Tyrimai parodė, kad maždaug kas trečias žmogus kenčia nuo maisto alergijos. Kartais ji nepastebima, nors skundžiamasi bloga savijauta. Žmogus gali valgyti įprastą maistą ir niekuo nesiskųsti. Tačiau tai tęsiasi iki tam tikro laiko. Ilgainiui žmogus pajunta, kad senka jėgos, jį apima mieguistumas, nuovargis. Dėl tokio imuninės sistemos reakcijos gali didėti svoris, nors ir nepiktnaudžiaujama riebalais ar saldumynais. Nepadeda jokios dietos, negelbėja ir profesionalių trenerių sudarytos mankštos programos. Organizme susilaiko skysčiai padidėja krūvis inkstams. Kaip teigia statistika, vaikai, kurių laukdamos motinos kentėjo dėl slaptos alerginės reakcijos, kur kas dažniau serga. Be to, ir jų organizmas yra jautresnis – netoleruoja kai kurių maisto produktų.
Nustatyti, kas sukelia slaptą alerginę reakciją, pačiam žmogui sunku. Juk gana dažnai dėl įvairių negalavimų kaltinamas pervargimas, nervinė įtampa, o apie netinkamą maistą net nesusimąstoma – nėra jokių bėrimų ar kitų alergijai būdingų požymių. Be to, žmonės neretai netgi mėgsta jų organizmui kenksmingus produktus. Kadangi nėra aiškių simptomų, slapta alerginė reakcija lieka nenustatyta.
 
Kaip nustatyti slaptą alergiją maistui
Į specialistą turėtų kreiptis visi, sergantys lėtinėmis ligomis. Lėtinė liga – tai požymis kad imuninė sistema nesugeba tinkamai dirbti.
Kiekvienas gydytojas patvirtins, kad alergeno nustatymas ir jo vengimas – veiksmingiausia gydymo priemonė.
Dabar išsitirti dėl alergijos gana paprasta – žmonės gali patys, be gydytojo siuntimo, kreiptis tiesiai į laboratoriją. Tai patogu, nes nereikia laukti eilėse poliklinikose, pacientai atsakymus gauna greičiau, tyrimo rezultatai pacientui paaiškinami, o mokestis už tyrimą – toks pats ar net mažesnis kaip poliklinikoje.

Komentuoti