Stipri širdis – gera savijauta

Teksto dydis:

Stipri širdis – gera savijauta

2013 kov. 8 00:00

Buvusi ekonomistė O. Tumkevičienė nemėgsta grietinėlės ir sviesto, bet pasiilgsta lašinių. 

Gydytojai tvirtina, kad sveikas žmogus nejaučia nei vieno savo organo, t.y. jie dirba ramiai ir įprastai. Neįprastas jausmas, skausmas ar iki šiol nepatirtas pojūtis praneša, kad sutriko vieno iš organų ar sistemų veikla. Pavyzdžiui: suskaudo skrandį. Reiškia šio organo veiklą kažkas sutrikdė, tarkime netikęs maistas. Kitas pavyzdys: koją sutraukė mėšlungis. Reiškia, raumenims trūksta kažkokių medžiagų, tarkime mikroelementų. Ir dar vienas pavyzdys: suspurdėjo širdis. Reiškia, kad į ją reikia atkreipti dėmesį ir pagalvoti, kodėl ji spurda. Tarkime dėl to, kad per žiemą, po peršalimo ligų, nepilnavertiškai maitinantis ir nuolat esant streso būsenoje, jos kantrybė baigėsi. Kaip nuraminti neramią širdį, o kartu sustiprinti sveikatą? Specialistai įvirtina, kad geriausia pagalba – dienos režimas ir gerai subalansuota mityba. 

Širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Europos šalyse šios ligos lemia daugiau kaip 4 mln. mirčių kasmet. Statistikos duomenimis, menopauzės metu širdies ir kraujagyslių ligų rizika ypač padidėja. Moterims ji yra didesnė nei to paties amžiaus vyrams. 7-ioms iš 10-ies moterų nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis, kuris ir yra širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Amžiaus grupėje nuo 60-ies metų ir daugiau viena iš keturių moterų miršta nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto.

Gera naujiena yra ta, jog ekspertai teigia, kad net 80 proc. šių ligų galima būtų išvengti pasitelkus atitinkamą dietą ir pakoregavus gyvenimo būdą. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo didžiulę mitybos ir natūralių medžiagų reikšmę, palaikant normalų kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir kraujotaką.

Negalavimai prasidėjo perkopus į penktąją dešimtį

Šviesiau akyse, daugiau energijos, o svarbiausia – dingo dusulys. Tokį pagerėjimą pajuto kaunietė pensininkė Ona Tumkevičienė (65 m.) pradėjusi atidžiau rinktis maisto produktus bei vartodama vitaminus, omega-3 rūgštis ir mineralus.

Jaunystėje O. Tumkevičienė daug sportavo. Dar mokydamasi vidurinėje mokykloje ji dalyvaudavo spartakiadose, jai daug kas pranašavo bėgikės karjerą. Sveikatos negalavimai moterį užklupo sulaukus 45 metų, kai buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis – hipertenzija.

„Man tada buvo sunkus metas – ne tik daug dirbau, reikėjo slaugyti ant patalo gulinčią savo motiną, todėl labai smarkiai pavargdavau“, – prisiminė pašnekovė. Dėl aukšto kraujospūdžio ilgainiui ėmė strigti širdies ritmas, vis dažniau imdavo spausti krūtinę, diegdavo skausmas.

Aterosklerozės priežastis – „blogojo“ cholesterolio perteklius

Pradėjusi daugiau domėtis sveikata O. Tumkevičienė sužinojo, kad tokius negalavimus galėjo išprovokuoti ne tik stresas, bet ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje, o tai galėjo sukelti aterosklerozę.

Cholesterolis – žmogaus organizmo ląstelių sudėtinė dalis, reikalinga antinksčių žievės gyvybiškai svarbių hormonų sintezei, lytinių hormonų, tulžies rūgščių ir kt. gamybai. Veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, odoje iš jo susidaro vitaminas D. Cholesterolis būtinas žmogaus organizmui, tačiau bėda, kai dėl neracionalios mitybos žmogui senėjant padidėja jo sintezė organizme ir kyla sveikatos problemų: vystosi širdies ir kraujagyslių bei kitokios ligos.

Mažo tankio lipoproteinai – tai „blogasis“ cholesterolis. Pagrindinė mažo tankio lipoproteinų funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų ląstelėse į periferinius audinius ir jų kraujagysles. „Blogasis“ cholesterolis yra vienas iš svarbiausių faktorių, sukeliančių aterosklerozę žmogaus organizme. Toks cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerotines plokštelės, mažina kraujagyslių spindį ir sutrikdo normalią kraujotaką.

Didelio tankio lipoproteinai yra „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausias „gerojo“ cholesterolio vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių atlikusį savo funkciją cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse bei sudaryti aterosklerotinių plokštelių. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, jis lemia „blogojo“ cholesterolio pernešimą iš periferinių organų atgal į kepenis. Kepenyse jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo.

Pagalba širdžiai

Moteris ėmė atidžiau rinktis ką valgo – ji vengia riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, nemėgsta grietinės ar sviesto, renkasi dažniau daržovių ir vaisių, nors kartais pasiilgsta lašinių.

Be to, prieš keletą metų šeimos gydytoja jai patarė išbandyti maisto papildą „Cardioace“, kurio sudėtyje yra medžiagų, palaikančių normalią širdies veiklą, kraujotaką, o taip pat antioksidantų, saugančių organizmo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Moters viltys pasiteisino. Ėmus atidžiau rūpintis savo sveikata, po trijų mėnesių jos savijauta pagerėjo.

„Ėmiau žiūrėti į pasaulį šviesesnėmis akimis, matyti ne vien tik juoda, bet ir balta“, – tikino O. Tumkevičienė.

Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą

Lietuvoje infarktu ir širdies išemine liga serga vyresni nei 64 metų asmenys. Šios ligos „jaunėja“, nes vis dažniau negaluoja trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai. Išeminės širdies ligos priežastis – vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas, kurį sukelia aterosklerozė.

Infarktas yra itin klastinga liga, kadangi dažnai smogia be įspėjimo ženklo. Netgi nedidelės aterosklerotinės plokštelės atitrūkimas nuo vainikinės kraujagyslės sienelės ar jos plyšimas gali baigtis širdies smūgiu. Todėl yra svarbūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai, padedantys nustatyti rizikos asmenis, kuriems yra didesnė tikimybė sirgti širdies išemine liga.

Tokiems žmonėms yra skiriama vaistų, mažinančių kraujospūdį, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje, patariama laikytis sveikos gyvensenos. Ypatingai svarbu reguliuoti mitybą, kadangi tai ne tik padeda išvengti antsvorio, gali atitolinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet taip pat ir cukrinį diabetą, plaučių, sąnarių ligas.

Tinkama mityba širdžiai

Dukart per savaitę kardiologai pataria ragauti žuvies patiekalų, o bent kartą – riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, upėtakio, skumbrės. Jose esančios omega-3 riebiosios rūgštys (DHR, EPR) svarbios normaliai širdies veiklai.

Apie 30–40 gramų kasdien reikėtų gauti maistinių skaidulių, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose.

Svarbu pakankamai gauti B grupės vitaminų – ypač B6, B12, folio rūgšties, kadangi šios medžiagos svarbios normaliai homocisteino apykaitai. Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma rizikos faktoriumi, skatinančiu širdies ir kraujagyslių negalavimus.

Labai svarbu, kad mityba nestokotų antioksidantų – vitamino C, seleno, vario ir kt., kadangi šios medžiagos padeda apsaugoti organizmo (tame tarpe ir širdies) ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Oksidacinė pažaida – tai procesas, kurio metu susidarę laisvieji radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamus pakitimus.

Komentuoti