Tyrimas: lietuviai jaučiasi sveiki tada, kai yra energingi ir žvalūs

Teksto dydis:

Tyrimas: lietuviai jaučiasi sveiki tada, kai yra energingi ir žvalūs

2012 rugs. 27 15:51

Ką reiškia būti sveikam? Kiekvienas žmogus šią būseną suvokia savaip: vieniems gera sveikata neatsiejama nuo poilsio, kitiems – nuo sveikos mitybos. Tai atskleidė visuomenės apklausa, kurią inicijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas kartu su duonos gamintoja „Vilniaus duona“. Tyrimą atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Daugiau nei pusės (58 proc.) respondentų nuomone, būti sveiku reiškia jaustis energingu ir žvaliu. Beveik 40 proc. jų teigė, kad sveiki jaučiasi tuomet, kai yra išsimiegoję ir pailsėję. Anot instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, gera vidinė savijauta, nuotaika, teigiamos emocijos ir pozityvios mintys yra sveiko žmogaus savybės: „Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip visapusę fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą“.

46 proc. respondentų mano, kad yra sveiki tada, kai negeria vaistų, 40 proc. – kai nesilanko pas gydytojus. Šiuos atsakymus dažniausiai rinkosi vyresni nei 56 m. žmonės.

Fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir sveika mityba – vieni svarbiausių geros sveikatos receptų. Deja, tik trečdalio apklaustųjų nuomone reguliarios sporto treniruotės ir žalingų įpročių neturėjimas lemia gerą savijautą. Tik 23 proc. respondentų nurodė, kad sveika mityba yra svarbus sveikatos elementas.

„Pripažinta, kad gyvensena ir elgsena, taip pat ir mityba, mūsų sveikatą lemia net 50 proc. Taigi kaip jausimės ir ar būsime sveiki didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sveika ir subalansuota mityba lemia mažesnę lėtinių neinfekcinių ligų riziką“, – apie sveikos mitybos naudą kalba prof. Rimantas Stukas.

Grūdiniai produktai, duona ir jos gaminiai – vienas svarbiausių subalansuotos ir sveikos mitybos elementų. Pagal pasaulio ir Lietuvos specialistų rekomendacijas, šie produktai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Kad duona yra svarbi sveikos mitybos dalis, nurodė beveik pusė respondentų (45 proc.).

Anot prof. Rimanto Stuko, duona – vienas pagrindinių angliavandenių šaltinių, tačiau duona duonai nelygu: „Vertingiausia yra rupių miltų duona, nes joje daugiau skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų. Taip pat naudinga sėlenomis, įvairiomis sėklomis ir grūdais praturtinta duona“.

Paprašyti įvardinti gerąsias duonos savybes, respondentai paminėjo, kad ji gerina virškinimą, joje yra B ir E grupės vitaminų (41 proc.), daug mikroelementų (26 proc.). Tik 3 proc. apklausos dalyvių mano, kad duona neturi gerųjų savybių.

„Remdamiesi įvairių tyrimų rezultatais pastebime, kad žmonės vis dažniau renkasi natūralius maisto produktus. Todėl ir nusprendėme pristatyti pirmąją Lietuvoje sveikatai naudingų duonos produktų liniją „Būk Sveikas“, – kalba „Vilniaus duonos“ prekybos ir rinkodaros direktorė Anna Dambrauskienė. – Jos produktai turi ypatingą maistinę vertę – sumažintas cukraus bei riebalų kiekis, daugiau skaidulinių medžiagų, gaminami iš pilno grūdo miltų. Šios vertės pateikiamos ant produktų su specialiu ženklinimu, kuris atitinka ES norminiuose dokumentuose numatytus maistingumo teiginių reikalavimus.“

Respondentams sveika duona labiausiai asocijuojasi su tokiu produktu, kuriame nėra dirbtinių konservantų ir kitų priedų. Taip nurodė pusė apklaustųjų. Maždaug penktadaliui apklausoje dalyvavusių žmonių sveika atrodo duona su grūdais bei duona, iškepta su pilno grūdo miltais. 10 proc. apklaustųjų mano, kad sveikos duonos nėra.

Tyrimas atskleidė, kad pirkdami duonos gaminius etiketę ant pakuotės skaito tik 39 proc. respondentų. Beveik pusė jų tai daro parduotuvėje, likusi dalis – namuose. „Deja, tyrinėjant Lietuvos gyventojų mitybą buvo nustatyta, kad pagrindiniai kriterijai renkantis maisto produktus yra kaina ir skonis, o poveikis sveikatai yra tik trečioje vietoje. Tad nenuostabu, kodėl žmonių, skaitančių etiketes, skaičius yra gana nedidelis“, – svarstė prof. Rimantas Stukas.

Rugpjūčio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 1008 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.

Komentuoti