Baltyminės dietos privalumai ir trūkumai

2011-09-07 11:37

Baltyminė dieta – mitybos planas, kurio laikantis 20% ar daugiau dienos kalorijų normos gaunama iš baltyminio maisto. Paprastai žmogus per dieną gauna 12–16% kalorijų iš baltymų.

Baltyminė dieta tapo populiari nuo 1960 – ųjų, kai gydytojas iš JAV Maxwell’as  Stillman’as išpopuliarino baltyminę, beangliavandenę ir mažai riebalų turinčią dietą greitam svorio metimui. Nuo 1990 – ųjų itin perkamomis tapo knygos apie baltymines dietas. Viena populiariausių baltyminių dietų tai Atkinso dieta, gerai žinoma ir kita tarp žvaigždžių populiari zonos dieta. Tai Stillman’o dietos pagrindu sukurti mitybos planai, tik šiek tiek pakeisti, nes leidžiama suvartoti šiek tiek angliavandenių, be to šios dietos mokslininkų geriau ištirtos. Mokslininkai teigia, kad baltyminė dieta tinkama svoriui mesti ir kūno modeliavimui.

Žmogaus organizmo baltymus sudaro ~20 skirtingų mažų molekulių vadinamų amino rūgštimis. Iš 20 – ies amino rūgščių 9 – nios  laikomos nepakeičiamomis, nes organizmas jų nepasigamina pats, todėl turi gauti su maistu.

Tiek gyvulinis, tiek augalinis maistas yra baltymų šaltiniai. Gyvuliniai baltymai biologiškai vertingesnis, nes juose yra visos 9 – nios nepakeičiamos amino rūgštys. Gyvulinių baltymų yra mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Augaliniai baltymai mažiau vertingi, nes juose trūksta kai kurių svarbių aminorūgščių. Augalai gali skirtis amino rūgščių kiekiu. Daugiau augalinių baltymų turi džiovintos pupelės ir jų produktai, pavyzdžiui, iš sojos pupelių pagamintas tofu sūris, riešutai ir kukurūzų bei kynvos kruopos. Jei norite iš augalinių baltymų gauti visų būtinų amino rūgščių, patariama valgyti mišrų augalinį maistą, pavyzdžiui, pupeles patiekite su kukurūzų miltų tortilijomis ir t.t.

Organizme amino rūgščių atsargos nesikaupia. Jas išskaido enzimai, o ta dalis, kurioje yra nitrogeno, pašalinama su šlapimu, o kitos atliekos paverčiamos gliukoze ir naudojamos energijai arba kaupiamos glikogeno pavidalu, junginio, kuris vėliau paverčiamas į gliukozę.

Baltyminėje dietoje nemažai sočiųjų riebalų. Tai gyvuliniai riebalai, laikomi “blogais”, nes padidina “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis “blogojo” cholesterolio kiekis kraujyje siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika. Be to, laikantis baltyminės dietos ribojamos kalorijos, griežtai draudžiami angliavandeniai. Tai vienas trūkumų, kadangi angliavandenių turintys pilno grūdo produktai tai vitamino B komplekso šaltinis. Yra žmonių, kuriems reikia papildomų baltymų šaltinių: greitai augantys paaugliai, nėščios ir žindančios moterys, kultūristai, daug sportuojantys ir kai kurie vėžiu sergantys pacientai, jiems baltymai tai priedas prie pilnai subalansuotos dietos.

Baltyminė dieta padeda greičiau atsikratyti antsvorio, tačiau netenkama daugiau skysčių, nei riebalų. Taip yra todėl, kad baltymai įtraukią kūną į būseną, vadinamą ketoze. Organizmui būtina skaidyti angliavandenius į gliukozę ir naudoti ją energijai. Kai kūnui trūksta angliavandenių, jis ima versti riebalus į gliukozę. Šio proceso metu atlaisvinamos vandens molekulės ir pašalinamos šlapimo pavidalu.

Besilaikantys dietos, savaime suprantama, nori sudeginti riebalus, tačiau kai riebalai deginami tik išimtinai, atsiranda šalutinė reakcija, kai molekulės, vadinamo ketonais ima kauptis kraujyje ir sukelia medžiagų apykaitos pusiausvyros sutrikimus, kurių metu gali būti smarkiai pažeisti inkstai ir kiti organai. Ketonais kūnas kovoja prieš badą. Šitaip malšinamas apetitas. Gali atsirasti blogas burnos kvapas.

Kita vertus, baltyminės dietos pagalba galima greitai numesti svorio. Stillman’o dietos duomenimis individas gali netekti iki 13.5 kg per 28 dienas. Baltyminės zonos dietos šalininkai teigia, kad pagerinama fizinė organizmo būklė ir protinė veikla, galima išvengti kardiovaskulinių ligų, pagerinti imuninę sistemą, atitolinamas senėjimo procesas ir pailgėja gyvenimo trukmė.

Baltyminė dieta susilaukė daug kritikos, nors tyrimų duomenimis Atkinso dieta nėra tokia žalinga, kaip buvo manyta. Tačiau mitybos specialistai baltyminę dietą laiko nesveika ir nesubalansuota. Jie teigia, kad ši dieta organizmui nereikalinga, nes gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Deja, žmonės laikėsi ir laikysis baltyminės dietos, tiek tie, kurie nori greitai numesti svorio, tiek tie, kurie nori užsiauginti raumenų masės. Šios dietos galima laikytis tik tiems, kurių inkstai visiškai sveiki, dar žinotina, kad padidėja rizika susirgti kardiovaskulinėmis ligomis. Gaila, tačiau baltyminių dietų sukelti pašaliniai efektai dar nebuvo pilnai ištirti.

Šaltinis:diet.com