Akiniai ar kontaktiniai lęšiai?

2018-10-22 08:15

Tai amžinas klausimas turintiesiems regėjimo problemų. Kitaip nei akiniai, lęšiai nekeičia veido formos, nekrinta nuo nosies, nedūžta ir nerasoja. Rodos, vien tik patogumas. Visgi ir nešiojantiesiems lęšius kartais kyla problemų. Aptarkime privalumus ir trūkumus.

Lyginant su akiniais – labai sena ir visiems įprasta regėjimo koregavimo priemone, kontaktiniai lęšiai turi ir daugiau privalumų. Jie dedami tiesiai ant akies ragenos ir koreguoja regėjimą tiesiogiai, o ne 1–2 cm atstumu nuo akių. Kitaip nei akiniai, jie užtikrina platesnį regėjimo lauką ir periferinį matymą, nesvarbu, kur žiūrima, nes lęšiai juda kartu su akimis.

Svarbūs ir psichologiniai lęšių nešiojimo aspektai – jeigu žmogus mano, kad be akinių atrodo geriau, lęšiai jam suteikia tokią galimybę. Kontaktiniai lęšiai ypač pravartūs sportuojant, nes visiškai neriboja judėjimo laisvės.

Ne tik koreguoja regėjimą

Pastaruoju metu atsirado netgi nauja akių ligų gydytojų specializacija – kontaktologai. Tad kontaktiniais lęšiais dabar koreguojamas ne tik trumparegių, bet ir toliaregių regėjimas, jie tinka naudoti ir esant presbiopijai (amžiaus nulemtai toliaregystei, kai apie 40–50 metus pradedama blogiau matyti iš arti), ir sudėtingesnei regėjimo ydai – astigmatizmui. Atskira jų pritaikymo sritis yra keratokonuso (kai ragena yra netaisyklingai išsigaubusi) korekcija lęšiais bei dar vienas metodas – ortokorekcija, kuri dažniausiai taikoma trumparegystei iki 4,5 dioprijų koreguoti. Metodas specifinis: su kietais trumparegystę koreguojančiais lęšiais miegama, o tai pakeičia ragenos išgaubtumą ir dienos metu akys puikiai mato pačios, be papildomų priemonių (akinių ar kontaktinių lęšių).

Reikia turėti ir akinius

Vis dėto, anot akių gydytojų, net ir pasirinktus kontaktinius lęšius kaip pagrindinę regėjimo koregavimo priemonę, reikėtų turėti ir akinius. Kuo ilgiau lęšiai nešiojami, tuo dažniau reikėtų leisti akies junginei nuo jų pailsėti – daryti pertraukas. Pavyzdžiui, išsiimti vakarais, pamėginti apsieiti be lęšių savaitgaliais, nesėdėti juos įsidėjus visą dieną prie kompiuterio. Akinius reikėtų turėti ir dėl to, kad akims dėl vienokių ar kitokių priežasčių sudirgus, lęšių dėti negalima. Jų nešioti nepatartina susirgus infekcinėmis ligomis, karščiuojant, prasidėjus akių uždegimui dėl alergijos (šienligės), paraudus akiai dėl pažeidimo ar sudirgus dėl svetimkūnio.

Tikrinti akių – kasmet

Pirmą kartą renkantis kontaktinius lęšius būtina akių gydytojo konsultacija. Tai, kuris jų tipas tinkamiausias, lemia ir žmogaus amžius, gyvenimo būdas, regėjimo ypatumai ar sutrikimai. Pritaikius lęšius pagal turimą receptą tokius pačius galima pirkti maždaug metus. Tuomet rekomenduojama pakartotinai pasitikrinti regėjimą. Ypač jauniems žmonėms, kurių rega gali greičiau keistis. Populiariausi šiuolaikiniai lęšiai gaminami iš silikono hidrogelio. Jie yra laidūs orui, kai kuriuos iš jų, iškilus būtinybei, galima palikti neišimtus nakčiai. Silikono hidrogelį organizmas ypač gerai toleruoja, su lęšiais pagamintais iš jo galima jaustis ypač komfortiškai.

Pirmenybė – vienadieniams

Kasdien keičiami lęšiai pripažįstami neabejotinai kaip saugiausi. Tokius nešiojant yra mažiausia infekcijų tikimybė, jiems prižiūrėti nereikia specialių tirpalų, mažesnė užkratų rizika. Nešiojant lęšius pakartotinai ant jų kaupiasi apnašos, nors jie ir valomi tam skirtais tirpalais. Tos panašos ilgainiui „senėja“ ir pradeda dirginti akis, prastina matomumą.

Optikose siūloma įsigyti ir tokių lęšių, kuriuos galima nešioti pakartotinai. Jų nešiojimo trukmė gali būti 1–3 dienos, 1, 3, ilgiausiai – 6 mėnesiai (priklauso nuo rūšies). Didžiausias tokių privalumas – ekonomiškumas. Tačiau kuo ilgiau lęšiai nešiojami, tuo mažiau komforto akims, didesnė jų sudirginimo, infekcijų rizika.

Anot gydytojų, sveikiausia akiai vis tik rinktis lęšius, skirtus naudoti iki mėnesio. Jeigu lęšiai naudojami ne kasdien, o, pavyzdžiui, 2-4 kartus per savaitę, kai sportuojama, būtina rinktis tik vienkartinius, o ne palikti juos mirkti tirpaluose iki kito naudojimo.

Pasirinkus pakartotinio naudojimo lęšius reikia kruopščiai laikytis higienos, akis su jais saugoti nuo dulkių, tabako dūmų, žiedadulkių ir ypač – nuo purškiamųjų plaukų formavimo priemonių, kurių nenuvalo jokie tirpalai.

Amžiui ribų nėra, bet...

Nėra numatyta amžiaus, nuo kurio galima ir jau nebereikia nešioti kontaktinių lęšių. Juos pritaikyti galima ir pradinukams, jeigu to reikia, tarkim, dėl treniruočių. Tačiau įsidėti turėtų padėti tėvai. Pasak specialistų, patys vaikai tai padaryti išmoksta būdami maždaug 10 metų. Po 60 metų, gydytojų pastebėjimu, žmonės jų taip pat paprastai nenešioja, nors tokios rekomendacijos nėra. 

Aktualu!

Kad akys nesausėtų

Nuolatinis darbas kompiuteriu, mirgantys vaizdai labai kenkia akims. Dėl jų nuovargio gali įsiskausti galva, lietis vaizdas, atsirasti akių perštėjimas ar deginimas, prasidėti įvairios akių ligos. Kadangi varginama ir centrinė nervų sistema, tai gali sukelti nemigą, padidėjusį nervingumą.

Dirbant kompiuteriu, mirksima mažiau nei 10 kartų per minutę (įprastai mirksime 22 kartus per minutę), todėl labai sausėja akių gleivinė, vargsta akys, dėl to greičiau vystosi trumparegystė. Akys greičiau silpsta, jei dirbama kompiuteriu karščiuojant, sergant gripu ir pan. Be to,  sergant akys būna jautresnės ir greičiau gali prikibti infekcija. 

Ką daryti. Jei nešiojate kontaktinius lęšius ir jaučiate, kad akis ėmė perštėti, lyg būtų pripiltos smėlio ar stiklo šukių, dirbdama kompiuteriu juos išsiimkite ir užsidėkite akinius. Venkite kondicionierių, drėkinkite ir vėdinkite patalpas, nes jie irgi sausina orą (taip pat ir akių gleivinę). Stenkitės kuo dažniau mirksėti, galite įsilašinti dirbtinių ašarų.

Geriausiai nelaukti nuovargio ir kas pusvalandį pailsinti akis, pasimankštinti. Akys mažiau vargs, jei pasirūpinsite tinkamu apšvietimu – stalinė lempa turėtų stovėti iš kairės pusės. Po darbo kompiuteriu 2–3 valandas nežiūrėkite televizoriaus.

Pratimai akims

Kiekvieną pratimą kartokite po 4–5 kartus.

* Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis ir atpalaiduokite.

* Atmerktomis akimis nukreipkite žvilgsnį į tolį ir išbūkite apie 30 sekundžių.

* Nesukdama galvos, kreipkite žvilgsnį į dešinę, paskui į kairę.

* Suraukite kaktą tarsi pykdama, užsimerkite ir atpalaiduokite akių ir veido raumenis.

* Žvelgdama į ištiestos rankos piršto galiuką, jį artinkite pamažu prie nosies ir 5 sekundes žiūrėkite iš arti. Paskui lėtai pirštą atitraukite atgal.