Venerologiniai tyrimai

2011-05-23 14:20

,,Ajajai, buvo čia neseniai toks slidus reikaliukas…Bet, ačiū Dievui, šiandien jaučiuosi gerai, net labai gerai. Norėčiau dar šiek tiek.”

Gal ir po kelių dienų ar net viso mėnesio jausitės taip pat puikiai. Šį kartą Jums loterijoje pasisekė. Bet nepamirškite, kad dažniausiai žmonės pralošia.

Užsikrėtus lytiškai plintančia liga, ligos požymių ne visada atsiranda iš karto. Neretai jie pasirodo po savaitės, mėnesio ar dar vėliau, o kartais jų visai nebūna. Pacientai dažnai gali nejusti jokių simptomų. Todėl lytiškai plintančios ligos platinamos toliau.

Jei atsirado įvairių spalvų išskyrų iš šlapimo ar lyties organų, baltų apnašų bei bėrimų varpos, makšties ar burnos srityje, jei skauda šlapinantis, padidėjo kirkšnių limfmazgiai, skauda kapšelį ar pilvą, po lytinių santykių pasirodo kraujo, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes Jūs galite būti užsikrėtęs viena ar keliomis lytiškai plintančiomis ligomis. Nesigydykite pats, kreipkitės į specialistą.

Gydytojas su Jumis pasikalbės, užduos keletą klausimų arba paprašys užpildyti specialią anketą. Po to Jus apžiūrės ir, įtaręs ligą, atliks reikalingus tyrimus.

Iš šlaplės ar gimdos kaklelio, o kartais iš gerklės ar iš tiesiosios žarnos, gydytojas paims tiriamosios medžiagos tepinėliui ir pasėliui. Netrukus tepinėlis apžiūrimas pro mikroskopą, jame ieškoma ligos sukėlėjų (pvz.: gonorėjos bakterijų, sifilio treponemų, trichomonų). Tepinėlyje jie ne visada randami, todėl diagnozei patikslinti atliekamas pasėlis (mikroorganizmai auginami specialiose terpėse). Jo rezultatai gaunami po tam tikro laiko.

Chlamidijų infekcija nustatoma, atlikus specialų šlapimo tyrimą arba paėmus mėginį iš makšties ar šlaplės. Tačiau šie tyrimo metodai yra brangūs ir ne visada atliekami. Beje, chlamidijos aptinkamos tik 80-90 proc. užsikrėtusių pacientų.

Lyties takų pūslelinė (herpes viruso infekcija) dažniausiai yra tipiška ir aiškiai matoma, todėl jokių papildomų tyrimų paprastai atlikti nereikia. Diagnozei patvirtinti, atliekamas viruso pasėlis į ląstelių kultūrą arba nustatomas viruso antigenas. Tiriamoji medžiaga imama iš opelės dugno.

Kondilomas sukeliantis virusas ir jo tipai nustatomi atliekant virusologinį tyrimą. Didelės karpos matomos plika akimi arba per didinamąjį stiklą ir paprastai papildomo tyrimo nereikia. Jei dariniai netipiški, vietiškai nuskausminus gali būti atliekama biopsija.

Gaktines utėles arba jų kiaušinėlius gaktos plaukuose gydytojas pastebi plika akimi arba per didinamąjį stiklą.

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu) užsikrėtusiems asmenims ELISA metodu tiriamas kraujas. Ieškoma antikūnų prieš šį virusą (jų atsiranda maždaug po 6-8 savaičių nuo užsikrėtimo). Tik praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo galima patvirtinti, kad atsakymas yra ŽIV-neigiamas. Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas Western-blot testas. Jei nustatomas ŽIV, rezultatas pranešamas pacientui asmeniškai (ne telefonu). Jeigu atsakymas abejotinas, tyrimas po 3 mėnesių pakartojamas.

Sifilio diagnozė patvirtinama tik remiantis laboratoriniais tyrimais. Pirmos ir antros stadijos sifiliui būdingi specifiniai bėrimai (kietoji opa, papulės, dėmės, pūlinukai). Bėrimų sekretas yra tiriamas mikroskopiškai. Šiuose bėrimų elementuose aptinkama daug gyvų ligos sukėlėjų. Tai neginčijamas sifilio diagnozės kriterijus. Be to, gali būti tiriamas padidėjusių limfmazgių sekretas. Praėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo, kraujo serume atsiranda specifinių antikūnų prieš sifilio sukėlėją. Tiriamas pacientų kraujas, atliekama TPHA reakcija (tai esminis, patvirtinantis sifilio diagnozę tyrimas). Sifilio gydymo efektyvumui įvertinti bei kontrolei po gydymo atliekama RPR reakcija (ji tampa teigiama 3-4 savaitę po užsikrėtimo). Pirmą kartą gavus teigiamą atsakymą, kraujo tyrimas yra pakartojamas ir tik tada nustatoma diagnozė, nes nėštumo metu ar sergant kai kuriomis ligomis galimi klaidingi rezultatai.