Kas nenorėtų gyventi amžinai? Mokslininkai teigia: senėjimo procesą galima sustabdyti

2015-08-21 09:00

Pasaulio naujienų agentūra skelbia, jei britų mokslininko Obrei de Grei (angl. Aubrey de Grey) prognozės teisingos, pirmasis žmogus, galėsiantis švęsti savo 150-ąjį gimtadienį jau gyvena šiame pasaulyje. Tuo tarpu pirmasis žmogus, turėsiantis galimybę išgyventi iki 1000 metų, galimas daiktas, bus mažiau nei 20 metų jaunesnis už tą, kuris jau šiandien turi šansą sulaukti 150-ies.

Biomedicininės gerontologijos atstovas ir ilgaamžiškumo tyrimų įstaigos vyriausiasis mokslininkas de Grei mano, kad per jo gyvenimą medikai jau galėjo turėti visas priemones, reikalingas “pagydyti” senėjimą, senatvines ligas ir prailginti gyvenimo trukmę neribotam laikui.

“Aš sakyčiau, mes turėjome 50/50 šansą, kad medicina galės kontroliuoti senėjimo procesą ir tai visai realu pasiekti per ateinančius 25 metus.“ Teigė de Grei, duodamas interviu prieš paskaitą Britanijos karališkojo instituto mokslų akademijoje.

„Ir ką aš turiu mintyje šitaip teigdamas yra lygiai tos pačios rūšies medicinos kontrolė, kurią mes turime šiandien, kovojimui prieš daugelį ligų.“

De Grei mano, kad ateis toks laikas, kai žmonės keliaus pas gydytojus reguliariam sveikatos patikrinimui, tačiau vietoje dabar taikomų procedūrų, bus taikoma genų ir kamieninių ląstelių terapija, imuninė stimuliacija ir kitos pažengusios medicinos technikos, padėsiančios palaikyti gerą kūno būklę.

De Grei šiuo metu gyvena šalia Kembridžo universiteto, kuriame jis 2000 – aisiais apgynė doktoratą ir yra vyriausiasis mokslinis pareigūnas pelno nesiekiančioje Kalifornijos organizacijoje, kurios objektas inžineriniais metodais taikoma senėjimo valdymo strategija (Strategies for Engineered Negligible Senescence“ — SENS). Šios organizacijos bendraįkūrėju de Grei tapo 2009 – aisiais.

Jis apibūdina senėjimą kaip visą gyvenimą trunkančią įvairių tipų molekulinių ir ląstelinių pažeidimų organizme akumuliaciją (sankaupas).

„Idėja yra įdarbinti tai, ką galime vadinti prevencine geriatrija. Tai reiškia, kad bus periodiškai pataisomi molekuliniai ir ląsteliniai pažeidimai prieš tai, kol jie dar netapo tokio lygio, kad jau gali sukelti ligą, ar yra tapę patogeniniais,“ paaiškino jis.

IŠŠŪKIS

Gyvenimo trukmė ateityje, vis dar diskusijų objektas, tačiau tendencija aiški. Gyvenimo trukmė kiekvienais metais turėtų ilgėti po tris mėnesius ir apytikriais ekspertų paskaičiavimais iki 2030 – ųjų pasaulyje jau galėtų gyventi milijonai šimtamečių.

Šiandien ilgiausiai gyvenęs pasaulio žmogus buvo 122 metų sulaukęs Japonijos gyventojas, 2010 – aisiais Japonijoje buvo daugiau nei 44 000 šimtamečių.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad ilgėjančio gyvenimo trukmė svyruoti gali dėl nutukimo epidemijos, pastaruoju metu plintančios iš turtingų šalių į besivystantį pasaulį.

De Grei idėjos gali pasirodyti nerealios, tačiau 2005 – aisiais Masačiusetso technologijų instituto (MTI) pasiūlyti 20 000 dolerių, bet kuriam molekulinės biologijos atstovui, kuris įrodys, kad de Grei inžineriniais metodais taikomos senėjimo valdymo strategijos (SENS) idėja buvo “tokia neteisinga, kad net neverta mokslinių diskusijų” taip ir nebuvo laimėti.

LĄSTELIŲ TERAPIJA

Kai kuriems galimybė gyventi šimtus metų neatrodo patraukli, priešingai, vaizduotėje iškyla sergančių, silpnų senų žmonių kartos ir visuomenės vis labiau nesugebančios susitvarkyti su savimi.

Tačiau de Grei teigia, kad tai yra ne tai, dėl ko jis dirba. Pirmiausia jis nori išsiaiškinti, kaip būtų galima užkirsti kelią senatvinėms ligoms.

„Tai dalykas, visiškai nesusijęs su noru, kad pasaulyje gyventų kuo daugiau senyvų, tačiau ligotų žmonių. Tai dalykas, susijęs su pagalba žmonėms išvengti senatvinių ligų. Tam tikros terapijos, su kuriomis mes šiuo metu atliekame tyrimus, padės pasiekti ilgaamžiškumą, kuris bus geresnės sveikatos nuopelnas.“

De Grei senėjimo sukeltą žalą padalina į septynias pagrindines kategorijas, kurioms turėtų būti išrastos gydymo technologijos.

Jis pastebi, kad kai kuriose kategorijose mokslas dar vis yra ankstyvosiose stadijose, tačiau egzistuoja kiti keliai, kurie yra jau beveik reikiamoje vietoje.

„Kamieninių ląstelių terapija yra didelė to dalis. Ji sukurta panaikinti tam tikro tipo pažeidimą, būtent ląstelių praradimą, kai jos miršta ir nėra automatiškai atkuriamos, ir tai jau vyksta klinikiniuose bandymuose (su žmonėmis),“ teigia jis.

Kamieninių ląstelių terapija šiuo metu bandoma su žmonėmis, turinčiais stuburo smegenų pažeidimų. Ir de Grei, ir kiti mokslininkai teigia, kad ši terapija vieną dieną gali būti panaudota gydant ligų pažeistas smegenis ir širdį.

JOKIŲ AMŽIAUS APRIBOJIMŲ

Kardiovaskulinės ligos labiausiai susijusios su senatviniais organizmo pažeidimais. Širdies ligos, sukeliančios širdies nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą įvyksta dėl, kaip de Grei vadina, tam tikrų „molekulinių šiukšlių“ susikaupimo, kurių mūsų organizmai nesugeba išskaidyti ir pašalinti.

„Atliekos kaupiasi ląstelių viduje ir galiausiai sutrikdo jų darbą,“ teigia jis.

Štai kodėl de Grei dirba su kolegomis iš JAV, kad identifikuotų enzimus kitose rūšyse, galinčiose suskaidyti susikaupusias „šiukšles“ ir išvalyti ląsteles. Tikslas tokiu atveju yra sugalvoti genetines terapijas, kad visa tai būtų pritaikyta žmonėms.

„Jei galėtume tai pritaikyti tam tikrose modifikuotose cholesterolio formose, kurios kaupiasi arterijos sienelių ląstelėse, paprasčiausiai nebesirgtume kardiovaskulinėmis ligomis,“ teigia jis.

De Grei nesutinka daryti tvirtų sprendimų apie tai, kaip ilgai žmonės gyvens ateityje, tačiau jis teigia, kad kiekviena pažanga atliekant ilgaamžiškumo tyrimus yra svarbi.

Jo manymu, pirmas žmogus, gyvensiantis iki 1 000 metų gims mažiau nei po 20 metų nuo tada, kai gims žmogus, galintis sulaukti 150-ies.

„Aš vadinu tai ilgaamžiškumo antruoju kosminiu greičiu, kuriam mes turime pakankamai platų terapijų sąrašą, įgalinančių mus užkirsti kelią senatvinėms ligoms ir lenktyniauti su laiku. Ir tokiu būdu mes nuperkame sau pakankamai laiko tolimesniam naujų terapijų vystymui. Nereikėtų pamiršti, kad genų terapija, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, turės poveikį neribotam laikui, tad ilgaamžiškumas ir netgi nemirtingumas gali tapti realybe.“ teigė jis.