Egzotiški pavojai bus nebaisūs, jeigu iš anksto jiems pasiruošite. Patarimai keliaujantiems

2014-07-09 10:50

Kasmet Lietuvoje registruojamos infekcinės gyvybei pavojingos ligos, kurias mūsų šalies gyventojai parsiveža iš tolimų egzotinių kelionių. 2013 m. pabaigoje buvo užregistruotas susirgimas Denge karštine, kuria užsikrėtęs lietuvis parvyko iš Indijos. Denge karštinę platina uodai. Gydytojų pagalbos kreipęsis jaunuolis skundėsi karščiavimu, silpnumu, raumenų skausmais, hemoraginiu bėrimu. O kiek lengvesnį Denge karštinės variantas buvo fiksuotas kauniečių porai grįžusiai iš Dominykos respublikos. Statistikos duomenimis, deja iki 25 proc. užsikrėtusiųjų šiuo virusu miršta. Nuo šios ligos nėra nei skiepų, nei specifinio gydymo. Minėta karštinė pavojinga tuo, kad sutrikdo kraujo krešumą. Taigi, ką reikėtų žinoti, kad kelionėje praleistas laikas netaptų išbandymu kūnui ir sielai? Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo gatvėje, Vilniuje, infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.

Vasara – daugumos lietuvių atostogoms ir poilsiui pasirenkamas metų laikas. Susiruošti į svečią šalį įgudusiam keliautojui nėra sunku. Tačiau atsiradus didesniam pasirinkimui, vis daugiau mūsų tautiečių renkasi tolimas, mažai pažįstamas, egzotines šalis. Kiekvienas išvykstantis planuoja grįžti su gerais įspūdžiais, tačiau ne visuomet lauktuvės būna malonios. Todėl, infektologės įsitikinimu, kiekvienas keliautojas turi būti sąmoningas ir atsakingai pasiruošti kelionei.

Ligos eiga labai dažnai būna ūmi

„Kuo daugiau žmonės keliauja, tuo daugiau registruojame susirgimų. Štai pernai buvo registruoti net šeši maliarijos atvejai. Tai viena pavojingiausių infekcinių ligų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei“, – sako infektologė. – „Maliarijos parazitas įkandus uodui patenka į kraujotakos sistemą ir su kraujo srove yra nešamas į kepenis, vėliau iš kepenų patenka į eritrocitus. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, jiems sprogus, į kraują patenka nauji parazitai, kurie vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Eritrocitų žuvimo metu į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo priepuolius. Maliarija pažeidžia kepenis, blužnį taip pat eritrocitų irimo produktai gali užkimšti inkstus“.

Liga yra labai sekinanti, staigiai vystosi mažakraujystė. Ši būklė išties pavojinga. Taip pat kas tris-keturias dienas vargina aukštas karščiavimas – net iki 40 laipsnių Celsijaus.

Be minėtos Denge karštinės, prieš keletą metų Lietuvoje buvo užregistruotas vidurių parafitas – liga panaši į vidurių šiltinę. Paratifai pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu pulsu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas.
Gydytojos J. Petrinos žodžiais, abiem atvejais keliautojai būtų išvengę nelaimės, jeigu būtų paisę kelionių saugumo patarimų.

Viduriavimas taip pat pavojingas

Dažniausias negalavimas, kurį tenka patirti daugumai keliautojų, yra viduriavimas ir vėmimas. Ši būklė yra pavojinga, jeigu užtrunka keletą dienų ir daugiau. Vemiant ir viduriuojant organizmas praranda daug skysčių. Laiku neatstačius skysčių ir elektrolitų balanso, organizme vykstantys procesai gali būti pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

„Vietiniai gyventojai yra atsparūs jų vietovėse gyvenančioms ir besidauginančioms bakterijoms. Tačiau turistams jos yra pavojingos, nes, tarkime, iš Europos atvykstantys keliautojai, neturi joms atsparumo. Todėl kartais užtenka tik gurkšnelio vandens maudantis duše, kad į mūsų organizmą patektų pavojingas užkratas“, – perspėja infektologė.

Vaistai nuo maliarijos – būtini

J. Petrinos patarimu, renkantis tolimą, egzotinę kelionę, į Azijos ar Afrikos šalis, pirmiausia reikia susirinkti visą įmanomą informaciją apie ją: daug informacijos galima rasti internete, susižinoti per socialinius tinklus, išsiklausinėti kelionių agentūroje, apsilankyti pas infekcinių ligų gydytoją, kur bus suteikta informacija, kokios infekcinės užkrečiamosios ligos vyrauja kelionei pasirinktoje šalyje bei parinkti būtini skiepai. Kaip sakė gydytoja, į kai kurias Afrikos šalis neleidžiama įvažiuoti be skiepų nuo geltonojo drugio. Keliaujantiems į Meką privaloma skiepytis nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito.

Prieš vykstant į kelionę, infektologas išsiaiškina jūsų pasirinktos šalies epidemiologinius duomenis, numato maliarijos sukėlėjų atsparumą vaistams toje zonoje bei parenka vaistus ir jų dozes pagal numatytas schemas. Dažniausiai vaistus tenka vartoti prieš kelionę, jos metu ir dar grįžus.

Pasak gydytojos, jeigu, tarkime, vykstamą į konferenciją Indijoje, taikomos vienokios saugos priemonės. O jeigu keliauti po minėtą šalį ruošiamasi ilgam, savarankiškai aplankant neturistines vietas, būtina labai gerai įvertinti riziką ir nenumoti ranka į saugumą.

Kas turi būti keliautojo vaistinėlėje?

Lėtinėmis ligomis sergančiojo žmogaus vaistinėlėje turi būti nuolatos vartojamų vaistų. Reikia žinoti, kad pasikeitus klimato sąlygoms, gali paūmėti kai kurios ligos, paaštrėti skausmai. Todėl sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, sąnarių, širdies ligomis, įprastai apsieinantys su nedidelėmis medikamentų dozėmis, kelionėje jų turi turėti daugiau.

Keliaujant po Azijos šalis patariama su savimi pasiimti ir dėžutę antibiotikų veikiančių patologines žarnyno bakterijas,  nes yra didelė tikimybė užsikrėsti žarnyno infekcija suvalgius netinkamai termiškai apdorotų produktų.

Labai pravers elektrolitų balansą organizme atstatantys preparatai. Šie medikamentai padės esant apsinuodijimui: vemiant ir viduriuojant. Vaistinėlėje turėtų būti ir viduriavimą stabdančių vaistų bei tablečių nuo temperatūros ir skausmo. Būtinai įsigykite tepalų atbaidančių vabzdžius bei kremų su ultravioletinių spindulių filtrais.

Suprantama, kad kiekvienas turėtų apsirūpinti tais preparatais, kuriuos nešiojasi kiekvieną dieną rankinėje.

Stebėkite, ką dedate į burną

Gydytoja J. Petrina pataria neprarasti budrumo ir nuolat stebėti, ką valgote ir ką geriate. Dažniausiai yra įprasta, kad gerti vandenį iš čiaupo yra saugu. Tačiau ši taisyklė negalioja išvykus iš namų. Net valytis dantis reikėtų vandeniu iš butelio, pirktu parduotuvėje. Esant galimybei vandenį iš čiaupo patariama užvirinti.

Reikia būti labai atidiems ir renkantis užeigas, kuriose gaminamas ir patiekiamas maistas, ypač keliaujant už Europos žemyno ribų. Gatvės maisto prekeivius derėtų pamiršti visai. Dulkėse, tarp automobilių, nesilaikant jokių higienos taisyklių pagamintas maistas yra tiesiausias kelias pasigauti pavojingų bakterijų.

Rinkdamiesi restoraną vadovaukitės taisykle "švari aplinka". Kita vertus, net ir tokiose vietose paruoštas maistas gali tapti skrandžio negalavimų priežastimi.

Jeigu jau nusprendėte pasistiprinti vitaminais pirkdami šviežių vaisių ar daržovių turguje, taip pat turite būti labai dėmesingi. Tenykščiai gyventojai praktikuoja mums nepriimtiną, bet ten labai populiarų augalų tręšimą žmonių išmatomis. Taigi, fekalijose esantis mikroorganizmų ir bakterijų užkratas gali sukelti mirtiną pavojų sveikatai ir gyvybei. Tad, jeigu jau kažką nusipirkote, būtinai kruopščiai ir su muilu nuplaukite saugiu švariu virintu vandeniu su muilu. Taip pat pavojaus nesukelia nulupami vaisai – bananai, citrusiniai. Tačiau ir juos prieš valgant būtina nuplauti.

Apsauga nuo vabzdžių

Gydytoja J. Petrina pataria su savimi į kelionę pasiimti priemonių nuo vabzdžių įgėlimo - repelentų. Tačiau būtina atsiminti, kad suprakaitavus repelentų veikimo trukmė sutrumpėja ir po kelių valandų praranda savo veiksmingumą, todėl jais reikia teptis/purkštis reguliariai. Renkantis vietą nakvynei, rekomenduojama atkreipti dėmesį į viešbučio įrangą ir apsistoti tuose nakvynės vietose, kurios ant langų naudoja apsaugas nuo uodų, o virš lovų yra pakabinti apsauginiai tinkleliai.

Būnant lauke maksimaliai paslėpkite odą po drabužiais. Suprantama, yra karšta, tačiau tankaus lino kelnės bei marškiniai apsaugos nuo perkaitimo bei padės kaip įmanoma labiau apsisaugoti nuo uodų ir kitokių vabalų.

Vanduo – parazitų kolonijos

Ne vienas mūsiškių atvykęs į šiltuosius kraštus yra pasiryžęs pulti į turkio spalvos vandenyno bangas, o maudymąsi baseine šalia viešbučio vadina iškrypimu. Kodėl maudytis egzotiškose jūrose yra nesaugu?

Kaip sakė infektologė, kaip ir Lietuvos maudyklose, taip ir šiltuosiuose vandens telkiniuose veisiasi koncentruota galybė užkrečiamų mikrobų, mikroorganizmų, bakterijų ir visokių pirmuonių, kurie į žmogaus organizmą labai lengvai gali pakliūti neatsargiai gurkštelėjus vandens. Todėl net valant dantis reikia skalauti vandeniu iš butelio.

Kaip antai šventojoje Gango upėje Indijoje vyksta visi gyvenimo procesai. Čia žmonės maudosi, pila atliekas, laidoja palaikus, krikštija naujagimius. Ar daug reikia aiškinti, kad daugmaž civilizuotas žmogus suprastų, kaip tai yra pavojinga išlepusiam europiečio kūnui?

Be to, gydytoja pataria nevaikščioti basomis. Susižeidus, net ir mažiausia žaizdelė yra didžiulė rizika pasigauti infekciją. Per kraujotaką užkratas labai greitai išplinta po organizmą. Dėl to gali pakilti temperatūra. Net ir numušus temperatūrą vaistais, gydant žaizdą, atsižvelgiant į medicinos reikalavimus, iškyla realus pavojus smegenims, kepenims, plaučiams. Kaip sakė gydytoja, kartais po tokių atvejų reikalingos chirurginės operacijos, sveikimo periodas užtrunka metų metus.

Slėpkitės nuo saulės

Mūsų lietuviški organizmai nėra pritaikyti aukštai oro temperatūrai. Todėl gydytoja J. Petrina pataria apskritai vengti tiesioginių saulės spindulių. Pirmiausia, būtina apsaugoti kūną nuo įdegio, kuris pavojingas odai. Jeigu jau nutarėte pasikaitinti saulėje, būtinai naudokite apsauginius kremus su ultravioletinių spindulių filtrais. Saulėje būkite tik ryte iki 10-11 val. ir nuo 16 val. Renkitės šviesiais, lengvais, laisvais natūralaus pluošto gerai visą kūną dengiančiais drabužiais.

Per dieną turite išgerti mažiausiai du litrus negazuoto vandens. Karštame ore organizmas nuolat prakaituoja, senka jėgos. Persikaitinę ir praradę daug skysčių rizikuojate patirti saulės ir šiluminį smūgius.

Drauskitės sveikatą ir gyvybę

Gydytoja J. Petrina yra įsitikinusi, kad apsidrausti sveikatą yra tiesiog būtina. Ypač, jeigu keliaujama asmeniniais maršrutais, nežinomomis, neturistinėmis vietovėmis. Keliolika papildomai išleistų litų atsitikus nelaimei padės gauti profesionalią pagalbą, o grįžus į Lietuvą jums bus atlyginta pagal visas draudimo sutarties sąlygas.

Mėgstantys aktyvias atostogas – nardymą, jėgos aitvarus, kopimą į kalnus, kitas rizikingas sporto šakas – turėtų būti itin atsakingi už savo sveikatą. Draudimas ir grynieji pinigai, be abejonės, padės gauti profesionalią pagalbą greičiau.

Visuotinio mobilumo laikais galėtume būti ramūs turėdami asmeninį mobilųjį telefoną. Tačiau garantijos, kad jis veiks kitame žemyne – nėra. Todėl vykdami į svečią šalį būtinai sužinokite Lietuvos ambasados adresą ir telefonus, kad prireikus skubios pagalbos, žinotumėte, kur kreiptis.

Nepameskite galvos dėl kūniškų malonumų

Ne paslaptis, kad egzotinėse šalyse klesti kūniškų malonumų verslas. Aistrų ištroškusieji rizikuoja daug kuo: pirmiausia – pasigauti lytiniu keliu plintančių ligų. Pavojingiausios jų – žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV infekcija). Ne mažiau rizikinga apsikrėsti ir hepatitu B, sifiliu, gonorėja, mikoplazmom, chlamidijom, ureaplazmom. Kita vertus, žinantiems savo elgesio ypatumus, prieš keliones derėtų pasirūpinti individualios apsaugos priemonėmis.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė