2011-05-26 09:54
Alergija gali būti pamėgdžiota. Tai netikroji alergija – pseudoalergija (gr. pseudos – melas), kurios atvejų ypač padaugėjo per keletą paskutiniųjų metų. Dėl to kalta labai pasikeitusi mūsų mityba. Maisto pramonė sparčiai žengia į priekį, atsiranda vis naujų produktų, kuriems paruošti reikia mažai laiko, juos noriai perka užsiėmę žmonės.
Neimuninės kilmės jautrumas
Netikrąja ji vadinama dėl skirtingo vystymosi – pseudoalergijos metu nedalyvauja imuniniai (antigeno ir antikūno sąveikos) mechanizmai, kaip tikrosios alergijos metu, bet išskiriamos tos pačios biologiškai aktyvios medžiagos, todėl jų simptomai labai panašūs – odos bėrimai, tinimai, sloga, dusulys. Šiuo atveju histamino ir serotonino išsiskyrimas iš juos gaminančių ir kaupiančių ląstelių vyksta dėl šių suirimo neimuninių reakcijų metu. Ląstelių suirimą ir mediatorių išsiskyrimą tiesiogiai gali skatinti karštis, šaltis, vibracija, audinių suspaudimas, saulės spinduliai ar net emocinė įtampa bei stresas. Pseudoalergiją gali sukelti tie patys veiksniai, kurie sukelia tikrąją alergiją – vaistai, cheminės medžiagos ir maistas
Alergija ir pseudoalergija greičiau suserga jautresnės nervų sistemos žmonės, nes jiems būdingas greitesnis ir gausesnis mediatorių išsiskyrimas. (Mediatorius – organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą iš vienos nervinės ląstelės kitai).
Pseudoalergijai yra būdingas padidėjęs neimuninės kilmės jautrumas. Organizmas nėra įjautrintas, todėl gali sureaguoti į pirmą kartą patekusias medžiagas, ypač jei jų didelė koncentracija ir kiekis.
Kur tikra, kur pseudo?
Pseudoalergiją atskirti nuo alergijos sunku, o kartais net ir neįmanoma, nes vienas žmogus tuo pat metu gali sirgti abiem ligomis. Pseudoalergijai progresuojant nebūna imuninės fazės. Tiek alergijos, tiek ir pseudoalergijos klinika panaši, todėl gydytojui neretai nelengva jas atskirti, ypač tada, kai priežastis yra maistas.
Atliekant alergologinius tyrimus, esant tikrajai alergijai, jie būna teigiami. O sergant pseodoalergija, šie tyrimai būna neigiami. Tikrąją alergiją gali išprovokuoti ir labai mažas maisto kiekis, šaukštelis varškės ar kiaušinio. Žmogų gali išberti, jis gali ištinti, pradėti dusti. Pseudoalerginės reakcijos priklauso nuo maisto kiekio. Pavyzdžiui, suvalgius didelį kiekį citrusinių vaisių ar braškių, odoje atsiranda smulkus raudonas bėrimas, dilgėlinė, patinimas. Pseudoalergiją gali sukelti maisto priedai – konservantai.
Tikroji alergija gali būti paveldima, polinkis sirgti alergija yra genetiškai paveldimas, tačiau pseudoalerginės reakcijos gali pasireikšti žmonėms, kurių giminaičiai ar šeimos nariai nėra sirgę alerginėmis ligomis.
Apie pseudoalergiją maistui
Jau Hipokratas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visada tas pats maistas tinka visiems. Jis akcentavo, kad maistas svarbus sveikatos veiksnys, rekomendavo nebadauti ilgiau kaip dvi-tris dienas. Bandė nusakyti, koks maistas tinka žmogui. Tik 1950 m. T.G.Randolph (Amerikos Akademijos Aplinkos medicinos įkūrėjas ir moderniosios alergijos tėvas) atrado atsakymus į Hipokrato klausimus. Buvo ištirti 88 vaikai, sergantys migrena, kuriems nepadėjo to meto žinomi vaistai. Gydomi vaikai 4 mėn. gulėjo ligoninėje ir buvo ieškoma jiems kenksmingų produktų. Pašalinus netinkamus produktus, 93% vaikų nekentėjo migrenos skausmų. Tai buvo didžiausia ir sėkmingiausia studija.
1983 m. Australijos mokslininkas profesorius Garry Egger atliko bandymus su 44 maisto produktais. Daugeliui tyrimuose dalyvavusių vaikų išnyko arba susilpnėjo pilvo skausmai, dėmesio sutrikimas, net epilepsija. Buvo pastebėta, kad tokio tipo uždelsta alergija išsivysto tam produktui, kuris dažniausiai valgomas. Labiausiai pavojingi buvo pieno produktai, kiaušiniai, net ryžiai. Gydant įprastiniais alergologiniais metodais būtų pasveikę tik 3vaikai iš 88. Iki šiol buvo daromi odos ar kraujo alerginiai testai. Alergologai galėdavę nustatyti tik vieną alergeną, bet tai paliečia tik 3% gyventojų.
1956m. sukuriamas citotoksinis (ląstelinis) testas, kuris tobulinamas ir tik 1988m. atrandamas „Maisto netoleravimo testas“ (PRIME TEST). Minėtą testą pradėjo taikyti įvairių lygių specialistai: buvo testuojami sergantys bronchų astma, migrena, lėtine diarėja, nosies ligomis. Maisto korekcija pagal testo duomenis pagerino sergančiųjų depresija būseną. Išvada: toks gydymas saugesnis nei vaistų taikymas.
1980m. suomių mokslininkas Holopainen ištyrė grupės naujagimių virkštelės kraują ir pateikė maitinimosi rekomendacijas.
Šiuo metu yra galimybė ištirti 220 maisto produktų, bet optimaliai mitybos sistemai sudaryti pakanka 150. Pastaruoju metu šį testą taiko JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Komentuoti