Ar visas vanduo naudingas?

2014-09-19 00:00

Suaugusio žmogaus organizme yra 68-70 proc. vandens, iš jo kraujyje - 90 proc., raumenyse - 75 proc., kauluose - 28 proc. Maždaug tiek pat – apie 75 proc. – vandens užima Žemės paviršiaus, ir tik 3 proc. iš šios masės yra gėlas vanduo. Pastarasis ir yra gyvybiškai svarbiausias gėrimas. Ypatingą vietą gėlo vandens resursuose užima tirpsmo vanduo. Pasaulio vietovėse, kur žmonės vartoja šį vandenį, gyvenimo trukmė viršija dvidešimt ir daugiau metų nei įprasta. Natūraliosios medicinos atstovai neabejoja, kad ilgaamžiškumo priežastis slypi ledo tirpsmo vandenyje.

Tirpsmo vandens privalumas slypi jo struktūroje. Tirpdamas ledas išsivalo nuo cheminių priemaišų, o svarbiausia – pakinta jo molekulių struktūra. Įvykus faziniam vanduo–ledas–vanduo virsmui, vanduo įgyja organizmą teigiamai veikiančių savybių. Tirpsmo vandenyje išlieka visos ledo savybės, nes atitirpinant išsaugomi taisyklingą ledo struktūrą suformuojantys vandeniliniai ryšiai. Todėl tirpsmo vandens kristalų naudingosios savybės išlieka tokios pat kaip ir ledo. Tirpsmo vanduo, kurio fiziologiniai parametrai yra artimi mūsų organizmo vidinės terpės parametrams, lengvai įsisavinamas, organizmui nereikia eikvoti energijos vandens struktūros pakeitimui. Todėl greičiau vyksta cheminės reakcijos, suaktyvinami druskų mainai. Ne veltui nuo seno buvo tikima, kad tirpsmo vanduo atnaujina organizmą.

Plika akimi vandens kokybės įvertinti neįmanoma. Nebent vanduo būtų drumzlinas ar nešvarus. Tačiau iš skirtingų šaltinių gaunamo geriamojo vandens savybės tikrai skiriasi. Kuo, klausiame gydytojos natūropatės Aivos Vaivarienės?

Vertinant chemine prasme, teoriškai – H₂O yra H₂O. Tačiau, jeigu žmogus gyvena vadovaudamasis natūralios, sveikos gyvensenos principais, yra jautresnis aplinkai, jo skonio receptoriai yra labiau išlavinti, jo racionas vegetariškas arba veganiškas, toks žmogus tikrai jaučia vandens skonio skirtumus. Ne kartą yra tekę išgirsti: „Man vanduo iš čiaupo – neskanus“. Reiškia, skirtumą jaučiame. Ir tai ne vien dėl vandenyje esančių priemaišų, o dėl vandens struktūros. Tarkime, net trinkdami plaukus, iškart pajuntame, vanduo yra kietas ar minkštas. Lietaus, ežero vandens kitoniškumą galima atskirti net čiuopiant ar uodžiant. Todėl nesunkiai galime įvertinti ir geriamojo vandens skonį.

Tarkime, kad ir toks pavyzdys: pomidorai. Pramoniniu būdu užauginti akivaizdžiai skiriasi nuo močiutės pomidorų, užderėjusių darže. Skiriasi ir jų kvapas, ir skonis, ir tekstūra. Taigi, teoriškai skirtumo nėra, bet praktiškai – mes jį jaučiame. Reiškia, jeigu skirtumą jaučiame, jis – egzistuoja.

Galime daryti išvadą: jeigu liežuvis atskiria skirtumus, vadinasi ir kūnas juos jaučia?

Natūropatės žodžiais, liežuvis yra vienas pagrindinių mūsų pojūčių organų. Jis leidžia atskirti valgomą nuo nevalgomo, kokybišką nuo nekokybiško. Tai natūrali gamtos mums duota laboratorija, kuria mes galime pasitikėti. Liežuvis atsirenka, o kūnas įvertina.

Suprantama, kad skysčiai, kuriuos mes geriame, ir vanduo yra skirtingi dalykai. Kaip tai veikia organizmą?

„Žmonių, geriančių gryną vandenį vietoje kitų skysčių – arbatos, kavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, limonadų – savijauta ir net sveikata išties labai skiriasi. Tą patvirtina ir mano pacientai.

Šiandien yra aktualiausia tai, kad žmonės apskritai beveik ignoruoja vandenį. Geria jo tik tiek, kiek reikia užsigerti vaistams“, – apgailestauja gydytoja.

Reikia žinoti, kad iš tų skysčių, kuriuos geriame, organizmas turi pasigaminti vandenį. Mūsų ląstelėse nėra nei kompoto, nei arbatos, nei kavos. Joms reikia gryno vandens, mūsų ląstelė minta vandeniu.

Gydtoja A. Vaivarienė perspėja, kad vietoje vandens gerdami kitus skysčius mes labai apkrauname savo organizmą, eikvojame didžiules energijos sąnaudas. Todėl iš principo yra labai svarbu gerti vandenį. O jeigu ir jo struktūra yra natūrali gamtinė, tuo geriau. Neveltui senuose liaudies padavimuose ar pasakose minimas stebuklingas šaltinio ar šulinio vanduo, kurio stebuklingas gydomąsias savybes patyrė sunkiausi ligoniai.

Kiek vandens reikia per parą?
Mitybos specialistai rekomenduoja išgerti per parą šešias stiklines gryno vandens: vandens molekulės yra laisvos, su nieko nesusijungusios. Todėl vanduo yra labai svarbus norint išplauti iš organizmo tarpinius medžiagų skilimo produktus. Kitas patarimas: per dieną išgerti po 33 ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui: jeigu sveriate 60 kg, reiškia jums reikia išgerti maždaug du litrus vandens.

Kokį vandenį gerti?

Viena aišku – reikia gerti kokybišką vandenį. Geriamojo vandens kokybė turi labai svarbią įtaką sveikatai ir energingumui. Kuo kokybiškesnis vanduo, tuo daugiau energijos organizmas įgauna ir mažiau iššvaisto įsisavinant prastą vandenį ir valant žalingus jo priedus. Nepatartina piktnaudžiauti mineraliniu vandeniu dėl jame esančių druskų: taip organizmas apkraunamas nuolatiniu poreikiu šalinti jų perteklių.

Mūsų šalies rinkoje gausus mineralinio vandens pasirinkimas, tačiau nuolatiniam vartojimui vertėtų rinktis kaip įmanoma silpnesnės mineralizacijos vandenį.

Kuo ypatingas tirpsmo vanduo?

Tirpsmo vanduo išsiskiria savo sudėtimi ir struktūra – jame yra tik reikalingas mineralų ir mikroelementų keikis. Todėl jį galima vartoti kasdien. Dėl savo idealaus tyrumo ir unikalios struktūros, reguliariai vartojant šį vandenį, organizmas bus aprūpintas visomis būtiniausiomis medžiagomis, į jį nepateks jokios sunkiai įsisavinamos druskos bei mineralai. Viso to dėka, organizmo medžiagų apykaita pagerėja, išlaikomas energijos balansas, o druskų perteklius ir kitos žalingos medžiagos yra pašalinamos iš organizmo.

Parengė Aušrinė Baronaitė