Gydymas be vaistų

Ne tik ligoniai, bet ir gydytojai neretai renkasi nemedikamentinės medicinos metodu. Spaudoje gausu įvairaus reklaminio pobūdžio informacijos apie „sveikus” ir „nesveikus” produktus, įvairias dietas, vos ne stebuklingų galių turinčius augalinius preparatus, kurie skirti įvairioms ligoms gydyti. Gavęs tokią informaciją dažnai žmogus nežino, kuo tikėti, kuo – ne.

 

Dieta parenkama individualiai pagal konkrečius negalavimus. Pavyzdžiui, sergant skrandžio ir kasos ligomis reikėtų vengti žalių, neapdorotų augalinių bei grūdinių produktų, nevalgyti šalto maisto. Kai kurie negalavimai gali sustiprėti dėl kai kurių produktų gausaus vartojimo. Pavyzdžiui, vartojant daug pieno produktų, didėja kvėpavimo sistemos ligų tikimybė. Sergant lėtine sloga ar užsitęsus bronchitui reiktų laikinai apriboti pieno produktų vartojimą.

Kinų medicina teigia, jog maistas turi būti subalansuotas, t.y. žmogus per parą turi gauti penkių skonių maisto: kartaus, rūgštaus, sūraus, aštraus ir saldaus. Tačiau jo vartojimas turi būti saikingas. Pavyzdžiui, valgydami nedaug rūgštaus maisto sustiprinsime tulžies pūslės ir kepenų veiklą, o jo per didelis kiekis veiks šiuos organus neigiamai. Sergant tam tikromis širdies, kvėpavimo sistemos ir žarnyno ligomis nerekomenduojamas kartus maistas. Saldžių produktų reikėtų vengti sergant inkstų ir šlapimo takų ligomis. Didelis kiekis sūraus maisto šiems organams kenks, o nedidelis – sustiprins.

 

Kinų medicina maisto produktus vertina ir pagal terminį kriterijų. Maisto produktai būna šalti (pavyzdžiui, žalios salotos, pieno produktai, dauguma pietų kraštų vaisių, kava, vynas), vėsūs (vietiniai vaisiai, riešutai, augaliniai aliejai, agurkai, pomidorai), neutralūs (neapdoroti grūdai, pupelės, bulvės, morkos), šildantys (žuvis, prieskoninės daržovės), karšti (mėsa, kiaušiniai, sūriai, dauguma prieskonių, lašiša). Vartojant tik „šaltus” produktus, ypač žiemą, dažniau šąla galūnės, aštriau jaučiami skausmai, padidėja jautrumas. Maitinantis vien „šildančiais” produktais gali džiūti burna, gali apimti nerimas, padažnėti širdies ritmas, patamsėti šlapimas. Atsižvelgiant į žmogaus būklę rekomenduojami arba ribojami tam tikri produktai, pavyzdžiui, sergant hipertenzija netinka „karšti” ir „šildantys” produktai.

Kinų dietologijoje taikomi ir produktų derinimo principai. Mėsos ir žuvies negalima vartoti su duona, kruopomis ir vaisiais, buljono - su džiovintais vaisiais ir cukrumi. Kiaušinių nereikėtų vartoti su daržovėmis, išskyrus bulves, baklažanų ir grybų nevartoti su bulvėmis. Pieno produktus reikėtų vartoti atskirai.

 

Pirmas patarimas – nevalgyti pervargus, paskubomis, sušalus, perkaitus, esant stiprioms neigiamoms emocijoms. Produktai turi būti kokybiški ir švieži. Juose neturėtų būti cheminių priedų: dažų, stabilizatorių, cukraus pakaitalų, aromatinių medžiagų.

Maistas turi ne apkrauti organizmą, o teikti energiją. Vietoj cukraus patartina vartoti medų, džiovintus vaisius, nevartoti sintetinių saldiklių. Vietoj pieno vartotini rūgštūs pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, jogurtas.

Kiekvieną dieną reikia valgyti šviežių ir virtų ar troškintų daržovių, vartoti vaisius, išaugintus gyvenamojoje klimato juostoje. Būtina laikytis produktų derinimo principų.

 

Priklausomai nuo ligos, reikia laikytis ir tam tikro mitybos režimo. Jei organizme dominuoja karščio ligos, siūloma atsisakyti „karštų" produktų, jei dominuoja šaltis, vertėtų atsisakyti "šaltų" produktų. Kinų medicina klasifikuoja produktus pagal jų poveikį organizmui. Pavyzdžiui, „šalti" produktai: žalios salotos, pieno produktai, Pietų šalių vaisiai, kava, vynas; „vėsūs" produktai: riešutai, augaliniai aliejai, agurkai, pomidorai; neutralūs produktai: grūdai, bulvės, morkos; šildantys produktai: mėsa, kiaušiniai, lašiša, sūris, dauguma prieskonių ir t. t. Jei žmogus valgo "šaltus" produktus, ypač žiemą, jam dažniau šąla galūnės, padidėja jautrumas, gali nusilpti inkstų, blužnies, kasos meridianai, susilpnėti imunitetas, jei maitinasi vien šildančiais produktais, gali džiūti burna, apimti nerimas, padažnėti širdies ritmas, patamsėti šlapimas. Mitybą reikia keisti atsižvelgiant į sezoną ir organizmo poreikius, o visus metus valgyti tuos pačius produktus gali būti žalinga sveikatai.

 

Šaltiniai:

Gyd. Regina Vasiliūnienė, „Kauno diena", numeris 184 (17341), Žurnalas „Natūralioji medicina“.