Kepenys tarnaus gerai, jei mylėsi jas labai

2013-03-01 00:00

Valgymo malonumas pagardintas stiklu svaigalų yra vienas iš gyvenimo džiaugsmų. Tačiau riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholio vartojimas skatina įvairius virškinamojo trakto negalavimus – kepenų, tulžies pūslės, kasos ligas. Sakoma, kad vienu prisėdimu galima suvalgyti tiek maisto, kiek telpa į mūsų rieškučias. Tačiau nedaug kas sugeba valgyti saikingai, todėl persivalgymas, nekontroliuojamas alkoholio vartojimas ilgainiui sukelia daug negalavimų. Tad, kokios yra dažniausios kepenų ligos ir kaip su jomis kovoti? 

Kepenų funkcija yra daugialypė. Jų pagrindinė užduotis – medžiagų apykaitos procesai. Kepenys dalyvauja pasisavinant ir kaupiant įvairias medžiagas (pvz. geležį, vitaminus). Jos gamina ir išskiria tulžį, pašalina ir su tulžimi išskiria įvairias į organizmą patekusias ar jame susidariusias kenksmingas medžiagas. Kepenyse esančios ląstelės sugeba sunaikinti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas, taip apsaugodamos nuo galimų komplikacijų – pvz., kraujo užkrėtimo. Taigi, kepenys yra ypatingas organizmą saugantis organas. Tačiau net ir sutrikus jų funkcijai, nedaug kas suvokia, kad pirmiausiai padėti sau gali tik pats ligonis. 

Alkoholis naikina kepenis

Europa – daugiausia alkoholio suvartojantis ir dėl to didžiausią žalą patiriantis regionas pasaulyje. Lietuva priskiriama aukščiausios rizikos grupei pagal alkoholio suvartojimą Europoje. Lietuvoje didžiausias tik alkoholio lemiamas mirtingumas užfiksuotas 45–59 metų amžiaus grupėje, sudarantis apie 50 procentų alkoholio sukeltų mirčių, o alkoholio vartojimas sukelia 30-50 proc. visų kepenų ligų.

Iš pradžių kepenys sugeba nukenksminti alkoholį, tačiau, ilgiau piktnaudžiaujant, kepenų funkcija sutrinka – ląstelės žūsta, kepenyse daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio, sutrinka riebalų, angliavandenių ir baltymų sintezė, susergama lėtinėmis kepenų ligomis. Kepenims kenkia bet koks alkoholis: alus, vynas, degtinė. Pavojinga doze laikoma 40 ml absoliutaus alkoholio (100 ml degtinės, 400 ml vyno, 800 ml alaus).

Pavojingas ir persivalgymas, ir badavimas

Siekiant palaikyti kepenų sveikatą, derėtų vengti gausaus gyvūninės kilmės riebalų maisto, saikingai vartoti cukrų, druską, kavą. Kepenų pažeidimų riziką didina nutukimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kepenys mėgsta saiką visame kame – joms kenkia besaikis valgymas, tačiau lygiai taip pat pavojingas yra ir besaikis badavimas. 

Taip pat kepenis gali pažeisti vaistai, toksinai bei virusai, sukeliantys kepenų uždegimą – hepatitą.

Kepenų ligos atakuoja neįspėjusios

Kepenyse nėra skausmo receptorių. Kol lėtinė kepenų liga neįsisenėja, tol skausmo nejaučiama. Kartais pradžioje vargina silpnumas, alkoholio netoleravimas, apetito stoka ar skausmas dešiniajame šone. Tačiau dažniausiai žmonės linkę ignoruoti nedidelius negalavimus, todėl negydoma liga progresuoja.

Vėlyvoje stadijoje simptomai tampa ryškesni: pageltusi oda, aiškiai padidėjusi pilvo apimtis, pilvo skausmai, kartumo jausmas burnoje, krentantis svoris ir kt. Šiems simptomams pasirodžius liga jau yra toli pažengusi ir pavojinga. 

Kepenų suriebėjimas gresia ir liekniems

Pati dažniausia kepenų liga – kepenų suriebėjimas ir dėl to išsivystantis steatohepatitas, t.y. kepenų uždegimas dėl kepenų suriebėjimo. Dažniausiai tai yra metabolinio sindromo sudedamoji dalis, kuomet žmogus gimsta su tam tikrais medžiagų apykaitos ypatumais. Toks žmogus turi polinkį nutukimui, kuris yra abdominalinio tipo, t.y. riebalai kaupiasi pilvo srityje. Tačiau kepenys suriebėti gali ir lieknam žmogui. Šį susirgimą lydi aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje, didesnis nei norma šlapimo rūgšties procentas. Tokiam žmogui gresia cukrinis diabetas, podagra ir kepenų suriebėjimas. Žinant, kad kepenų suriebėjimas yra nulemtas genetiškai, kepenų funkcijos rodiklius būtina tirtis kasmet. 

Tiesus kelias į hepatitą

Dauguma, net 80 proc. žmonių, nė nejaučia turį suriebėjusias kepenis. Tačiau 20 proc. žmonių kepenų suriebėjimas transformuojasi į hepatitą, vadinamą nealkoholiniu steatohepatitu. Šiai ligai būdingos tokios pačios pasekmės, kaip ir esant alkoholiniam hepatitui. Norint, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga būtų gydoma efektyviai, reikia gerai išsiaiškinti ligos patogenezę.

Gydant gretutinius metabolinio sindromo simptomus, didžiausias dėmesys kreipiamas į rizikos veiksnių sumažinimą ar pašalinimą. Svorio mažinimas, hiperlipidemijos ir hiperglikemijos koregavimas, potencialiai toksiškų vaistų ir alkoholio vartojimo nutraukimas padeda daugumai ligonių. Sureguliavus minėtas funkcijas, gerėja ir kepenų funkcijos rodikliai.

Negydomas nealkoholinis steatohepatitas, kaip ir alkoholinis, ilgainiui komplikuojasi kepenų ciroze. Ši diagnozė gresia ir sergantiesiems hepatitu C. 

Geriausia apsauga - prevencija

Alkoholinė kepenų liga ir kepenų cirozė yra labai pavojingos, negydomos progresuoja greitai ir baigiasi fatališkai. Kita vertus, laiku pasitelkiant įrodymais pagrįstas pirminės profilaktikos priemones, tragiškų pasekmių galima išvengti.

Pirmas ir svarbiausias patarimas – atsisakyti alkoholio arba bent sumažinti suvartojamą jo kiekį. Taip pat svarbu vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, stengtis maitintis reguliariai. Neretai kepenys yra pažeidžiami ir dėl vaistų vartojimo, todėl reikia vengti vartoti vaistus kai tai yra nebūtina. Žinoma, esant rimtoms lėtinėms ligoms ar gydytojo nurodymui – vaistų vartojimas neišvengiamas.

Įvertinus savo gyvenimo būdą ir kepenų ligų riziką, galima pasitelkti ir natūralias medžiagas, kurios naudingos kepenų funkcijai palaikyti. 

Kepenų sergėtojai augaluose ir mūsų maiste

Tikrasis margainis (lot. Silybum marianum) - yra jau tūkstantmečius žinomas kepenims naudingas augalas. Iš šio augalo sėklų yra gaunamas silimarinas, biologiškai aktyvi medžiaga susidedanti iš flavonoidų silibinino, silidianino, silichristino. Yra įrodyta, kad silimarinas palaiko kepenų funkciją, detoksikaciją, virškinimą. Taip pat ši medžiaga padeda palaikyti normalų kepenų ląstelių hepatocitų membranų pralaidumą. Tai yra svarbu todėl, kad veikiant žalingiems veiksniams, hepatocitų membranos pasidaro pralaidesnės įvairioms toksinėms medžiagoms, patenkančioms į kraują. Todėl svarbu šį pralaidumą mažinti.

Dar vienas kepenims palankus augalas – artišokas, jis palaiko kepenų veiklą ir detoksikaciją.

Daugybę kepenims naudingų medžiagų galime rasti kasdieniniame maiste, pavyzdžiui jaučio kepenyse, kiaušiniuose, žiediniuose kopūstuose yra gausu kepenų funkciją palaikančio cholino. Daržovėse, vaisiuose, grūduose yra daug antioksidantų – vitamino C, E, seleno, cinko ir kt., kurie apsaugo viso organizmo, o taip pat ir kepenų ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Lapinėse daržovėse, mėsoje yra gausu geležies, foliatų, vitamino B12, kurie dalyvauja ląstelių atsinaujinimui svarbiame ląstelių dalijimosi procese. Svarbu paminėti, kad hepatocitai yra vienos greičiausiai atsinaujinančių ląstelių, tad laiku imantis prevencijos priemonių kepenų funkciją galima pilnai atstatyti.