Kinai jau 3000 metų sėkmingai taiko maitinimosi pagal penkis elementus teoriją. Visos šiuolaikinės dietos remiasi teorija, kad organizmas privalo gauti tam tikrą įvairių medžiagų ir vitaminų kiekį, bet ignoruoja energetinį maisto poveikį. Jei maitinsimės tik jogurtu, šviežiais vaisiais, varške ir gersime tik sultis ir pieną tai mūsų energiją padarys per daug šaltą, kas pasireikš nuolatiniu šalčio pojūčiu, silpnumu, polinkiu į peršalimo ligas. Paminėti produktai nėra blogi, tik vartojami neteisingai. Nuolat vartojami kartu, atsisakant„šiltų" ir „karštų" sudedamųjų dalių, jie generuoja per šaltą energiją.
Maisto pagrindą turi sudaryti neutralūs, šilti ir gaivinantys produktai. Pateikti apibūdinimai „Karštas", „Šiltas" ir t.t. reiškia ne temperatūrą o energetinį poveikį organizmui. Geriau organizmas įsisavina termiškai apdorotus produktus, kad neprarastų vitaminų produktai pjaustomi smulkiai ir ruošiami nedideliame skysčio kiekyje. Renkantis maistą reikia atsižvelgti ir į metų laiką, pvz. žiemą reikia daugiau vartoti šiltų ir karštų produktų, tai padidins organizmo atsparumą šalčiui. Gaminant nepageidaujamas vieno ingrediento savybes galima sušvelninti pridedant prieskonių turinčių priešingų savybių. Pvz., jei norite kad patiekalas iš ryžių būtų „šiltesnis" įdėkite česnako ir/arba čili.
Maistu galima vadinti tik natūralius produktus. Saldus reiškia turintis natūralaus saldumo, o ne apipiltas cukrumi. Šaldyti, konservuoti, gaminti mikrobangų krosnelėse patiekalai neturėtų būti vartojami maistui.
Pagal skonį ir spalvą produktai priskiriami vienam iš penkių organų, kuriam daro didžiausią įtaką t.y. patekę į organizmą maitina tą organą. 
Dar penkių elementų mityba orientuojasi į gamtos kitimo arba mūsų gyvenimo eigą.
Elementai ir jų priskyrimas
Pagal skonio priskyrimą atitinkamam elementui paaiškėja teigiamas poveikis jam priklausančiam organui, pvz., rūgštus skonis “keliauja” į kepenis ir juos maitina, kartus – į širdį ir t.t.
Per didelis tam tikro skonio troškimas gali būti nuoroda į tam tikro organo energetinę problematiką. Pvz., po puotaujant praleistos nakties norisi rauginto agurko ar raugintų kopūstų sriubos – “pagalbos šaukiasi” kepenys, nes sutriko jų balansas.
Sąmoningai panaudojant maisto produktų skonį ir poveikio kryptį, jie tampa gydymo priemone:
· Saldus skonis, pvz., morkos, atpalaiduoja ir maitina. Šis skonis kiekvieno valgio metu turi būti svarbiausias, nes maitinama blužnis ir skrandis, pagrindiniai Jin produkcijos šaltiniai. Kiti skonio niuansai yra papildomi “prieskoniai”.
· Aštrus skonis, pvz., krienų, ridikėlių, prablaško, išjudina ir atpalaiduoja sąstingį.
· Sūrus skonis, maisto produktų iš vandens elemento (pvz., žuvų, smulkių jūros gyvūnų, jūros druskos) – vėsina, minkština ir kreipia žemyn.
· Rūgštus skonis sutraukia ir yra saugantis (pvz., citrina). Sutraukiantis poveikis padeda išsaugoti kūno skysčius, rūgštaus skonio maisto produktai netinkami antsvoriui mažinti, nes sulaiko rūgštis. Antsvoriui mažinti, priešingai, tinka išleidimas.
· Kartus skonis džiovina, skatina kitimą ir kreipia žemyn – pvz., kava.
Pastaba: Kiekvienas iš penkių skonio niuansų mažomis dozėmis veikia per trumpą laiką stimuliuojamai, viršijus dozę, atitinkamas organas suvaržomas ar jam netgi pakenkiama. Jokiu būdu negalima daryti išvados, kad širdies problemas reiktų gydyti tik karčiu skoniu (“kartus” ir širdis priklauso širdies elementui) arba kad vasarą reiktų valgyti tik kartų maistą. Reikia žinoti metų laikų ir organų judėjimo kryptis, o sutrikus balansui pastaruosius paremti arba sureguliuoti atrenkant skonio niuansus.
Komentuoti