Vaisiai – vaistai

2011-06-28 00:00

Pasidairykime po mūsų sodus ir atkreipkime dėmesį į vaisius, kurie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Vienus jau turime čiupti ir valgyti, kitų dar teks šiek tiek palaukti.

Žemuogės. Tai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, fosforo ir celiuliozės šaltinis. Žemuogės turi daug vitamino C, kurio kiekis priklauso nuo oro ir uogos sunokimo. Taipogi uogose daug geležies. Dėl šių dviejų elementų žemuogės padeda gydyti mažakraujystę. Šios laukinės uogos taip pat turi nedidelį kiekį beta karotino (provitamino A), vitamino B1, B2, B6 bei K, E. Taip pat šiose uogose esti organinių rūgščių, antocianinų, flavanoidų ir taninų.

Žemuogės turi laisvinamąjį efektą, tirpdo dantų akmenis ir stiprina dantenas. Daug žemuogių patartina vartoti sergant inkstų, šlapimo pūslės susirgimais, esant šlapimo smėliui ar akmenims, reumatui, prastai kraujo apytakai ir medžiagų apykaitai. Žemuogės gydo cukrinį diabetą, dizenteriją, o taip pat ir peršalimo ligas. Šios uogos sumažina insulto tikimybę, padeda gydyti podagrą. Be to, šios uogos išsaugo odos skaidrumą ir vaiskumą, valo kraują, malšina lengvą galvos skausmą.

Braškėse, kaip ir žemuogėse – daug kalio, mineralų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų kiekį, mažina širdies priepuolių ir insulto riziką. Tyrimai rodo, kad didelis antioksidantų kiekis braškėse gali padėti neutralizuoti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį organizme. Juose taip pat yra folatų, o tai pagrindinis komponentas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Braškės turi daug vitamino C, kurio daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Jos labai naudingos kovojant su kai kuriomis vėžio formomis, taip pat reguliuoja cholesterolio kiekį organizme. Braškėse yra B2, B5, B6, vitamino K, vario ir magnio, riebiųjų omega rūgščių.

Braškėse yra mažai kalorijų. Tyrimai rodo, kad viename puodelyje braškių yra tik 0,6 g riebalų. Be to, jos gali skatinti metabolizmą ir susilpninti apetitą, padėti išlaikyti kūno svorį, sumažinti žalingą hormonų veikimą. Be to, valgydami braškes pristabdysite senėjimą.

Dar braškės gali būti naudojamos dantims balinti. Perpjovę braškę per pusę, gabalėliu patrinkite dantis ir dantenas. Tai padės pašalinti apnašas, stiprins ir gydys dantenas.

Vyšnios teigiamai veikia virškinimą, šalina vandenį, valo kraują, yra puiki priemonė nuo reumato ir skausmo, nes pasak mokslininkų, 35 suvalgytos vyšnios skausmą malšina efektyviau nei aspirinas, nes jose esantys antocianinai (augaliniai pigmentai) slopina fermentų, sukeliančių uždegiminius procesus, veiklą.

Vyšniose daug organinių rūgščių, karotino, vitamino C, folio rūgšties, o raudonasis uogų pigmentas veikia kaip antioksidantas, t.y. stiprina imunitetą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pagrindinis šių uogų turtas – kumarinai, medžiagos reikalingos organizmo tonusui palaikyti. Šių medžiagų kiekiu vyšnios nusileidžia tik raudoniesiems serbentams, avietėms ir granatams. Būtent todėl šių uogų turėtų valgyti nusilpę arba po ligos sveikstantys žmonės.

Juodieji serbentai – viena vertingiausių mūsų uogų. Juodieji serbentai lenkia visas kitas uogas pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį ir koncentraciją. Šios uogos gali būti vartojamos net kaip natūralūs polivitaminai, pasireiškus avitaminozei (vitaminų trūkumui). Per dieną suvalgę 50 g uogų visiškai patenkinsite vitaminų C ir P poreikį.

Po daugkartinių testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių savybių, saugo žmogaus sveikatą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – mažina riebalines kraujo rūgštis, padeda sumažinti kraujospūdį, gydo reumatą bei palaiko garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą ir neleidžia jai susilpnėti. Britų mokslininkai nustatė, kad juodųjų serbentų uogos turi savybių užkirsti kelią ir diabetui.

Raudonieji serbentai valgomi aterosklerozės profilaktikai, sergant avitaminoze, mažakraujyste, gastritu, ūmiu bronchitu, gripu. Uogos malšina skausmą, gelbsti nuo vidurių užkietėjimo Raudonųjų serbentų uogos padeda gydyti hemoraginį vaskulitą, fenilketonuriją (tai paveldima genetinė liga, sukelianti silpnaprotystę, atsirandanti dėl amino rūgšties fenilalanino, gaunamo su maistu, apykaitos sutrikimo organizme). Norėdami patenkinti vitamino C poreikį turėtume kasdien suvalgyti 100-150 g uogų.

Agrastai rekomenduojami vaikams ir vyresniems žmonėms kaip dietinis produktas. Šviežios uogos ypač padeda sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Jas tinka vartoti, kai užkietėja viduriai, sutrinka medžiagų apykaita, kai kamuoja hipertonija, mažakraujystė, įvairios odos ligos, išsekus organizmui. Agrastai valo kraują, taigi teigiamai veikia odą. Didžiausia šių uogų vertybė ta, kad jose yra gintaro rūgšties.* Ji nedingsta netgi tada, kai agrastai verdami.

Obuoliai tinka nuo viduriavimo, taip pat vidurių užkietėjimo, nuo lengvo galvos skausmo, nuo pagirių, mažina kraujo spaudimą, veikia kraujagyslių kalkėjimą. Specialistai tikina, jog šiuose vaisiuose gausu antioksidantų, tai yra 1,5 karto daugiau nei 75 g mėlynių, 2 kartus daugiau nei puodelyje arbatos, 3 kartus daugiau nei apelsinuose ir net 8 kartus daugiau nei bananuose. Japonų mokslininkai atlikę eksperimentus, įrodė, kad sistemingas obuolių vartojimas gali padėti ir nutukusiems žmonėms. Paskelbti klinikinių tyrimų rezultatai liudija, kad trys obuoliai, suvalgyti prieš pagrindinį valgį, riebalų kiekį kraujyje sumažina 20 %.

Obuoliuose be minėtų antioksidantų yra gana daug įvairiausių angliavandenių – fruktozės, gliukozės, sacharozės, krakmolo, organinių rūgščių. Taip pat šiuose vaisiuose yra beveik visų vitaminų, kurių kiekis priklauso nuo obels rūšies. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose daugiausia kalio, kalcio, magnio ir geležies. Obuolių žievelėse yra flavonoidų, eterinių aliejų ir nemažai vitaminų, o sėklose – riebiojo aliejaus, glikozido amigdalino ir jodo.

Kriaušės vertinamos, kaip puikus dietinis, polivitaminų turintis, vaisius. Jos nepapildo organizmo kalorijomis, puikiai malšina troškulį bei alkį, tinka sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligoms, dezinfekuoja šlapimo takus, veikia šlapimą varančiai, gerina žarnyno judesius, padeda iš žarnyno pasišalinti toksinėms medžiagoms, todėl gali būti vartojamos nuo viduriavimo, padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei, gerina nuotaiką, savijautą, suaktyvina smegenų veiklą. Ir stiprina imunitetą.

Slyvose yra ne tik vitamino B12 ir biotino, bet ir visų kitų B grupės vitaminų, o vitamino E yra kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Jos teikia mums nemažai širdžiai reikalingo kalio, nuotaiką gerinančio vario, taip padėdamos atsikratyti nervingumo, miego sutrikimų ir organizmą stiprinančio cinko. Slyvose yra daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir spartina medžiagų apykaitą. Dėl to iš organizmo greičiau šalinamos susikaupusios kenksmingosios medžiagos ir vandens perteklius. Žinome, kad pavalgius slyvų pradeda šiek tiek pūsti pilvą. To kaltininkai – pektinai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šiek tiek laisvina vidurius ir greitina riebalų deginimą. Slyvose esančios balastinės medžiagų iš žarnyno šalina toksinus ir gelbsti nuo vidurių užkietėjimo.

Nors mėlynių darže neauginame, bet sunku nepaminėti šios nuostabios uogos. Mėlynėse daug ląstelienos, bet mažai cukraus ir kalorijų. Jose yra vandens, angliavandenių – gliukozės ir fruktozės, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų, taninų ir antocianų. Antocianai saugo akies lęšiuką, stabdo kataraktos vystymąsi, teigiamai veikia tinklainės kraujagysles. Mėlynėse yra karotino ir vitamino C, kurie palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminų, dalyvaujančių nervinių ląstelių metabolizme. Ypač daug mėlynėse yra vitamino A. Jis sėkmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Šiose uogose gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug yra geležies ir mangano. Jie aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę, yra reikalingi augimui, kraujo gamybai, audinių kvėpavimui. Pasak vaistininkės Jūratės Židonienės, mėlynėse rasta biologiškai veiklios medžiagos – niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali būti vartojamas kaip papildoma priemonė cukriniam diabetui gydyti.

*Gintaro rūgštis (sukcinatas) naudojama gydant įvairias ligas – plaučių ligas, astmą, alergines reakcijas, kraujotakos sutrikimus, gerina kepenų ir skrandžio funkciją, stimuliuoja nervų sistemą, stiprina mąstymą, padeda sutelkti dėmesį, mažina pagirių sindromą. Gintaro rūgšties poveikis stabdant auglių vystymąsi yra moksliškai įrodytas daugybės bandymų. Ši rūgštis ypač padeda, kai yra galvos smegenų kraujagyslių spazmai. Gintaro rūgštis ne tik dalyvauja energijos apykaitoje, ji veikia antibakteriškai ir priešužgegimiškai, sustiprina ląstelių atsinaujinimo procesus, stabdo senėjimą. Ji yra visiškai nekenksminga, veikia net ir esant nedideliam kiekiui, todėl labai tinka gaminant maisto papildus, kosmetines ir medicinines priemones. Gintaro rūgšties turi ir tam tikri maisto produktai – rauginti pieno produktai, juoda duona, jūros gėrybės, rauginti kopūstai, tam tikri uogos ir vaisiai.

Parengta pagal mūsų ir užsienio spaudą