Valgome tam, kad gyventume ar dėl to, kad nesirgtume? ... o gal tik slepiamės nuo psichologinių problemų?

Teksto dydis:

Valgome tam, kad gyventume ar dėl to, kad nesirgtume? ... o gal tik slepiamės nuo psichologinių problemų?

2013-10-29 14:04

Gyventi ar išgyventi? Skirtumas tarp šių žodžių yra esminis. Gyventi, reiškia pilnavertį gyvenimą, o išgyventi, reiškia „išsilaikyti“. Kokį kelią rinktumėtės Jūs? Matyt, nėra abejonių, kad mąstančiam žmogui dvejonės nekiltų. Jis rinktųsi gyvenimą. Tačiau anaiptol ne kiekvienam būtų priimtina pilnaverčio gyvenimo sąlyga: radikaliai pakeisti mitybos įpročius. Kita vertus, aiškinančių tokios mitybos svarbą verta išklausyti. Tačiau nemažiau svarbu žinoti, kodėl alternatyvūs sveikatinimo būdai kelia daug dvejonių ir sukelia daug priešpriešų tarp kitaip mąstančių. 

Gyventi – gera. Tačiau gyventi gerai – dar geriau. Aišku, tą gerumą kiekvienas įsivaizduoja individualiai. Vienam gardu ankstyvieji pienių lapai, o kitas prie stalo nesės, jeigu dubenyje negaruos mėsos gabalas. Vienas jaučiasi energingai pavalgęs žalių salotų, o kitas neužmiega nesušveitęs kelių mėsos kukulių. Vienas nevartojęs alkoholio ir nerūkęs miršta jaunas nuo kepenų vėžio, kitas mėgaujasi visais gyvenimo teikiamais malonumais ir išgyvena sulaukęs gilios senatvės. Sakytume, visų kelio galas vienas. Tad ar verta save riboti, tvardytis ar dar kaip nors bandyti gudrauti su gamta? Rezultatą galėtų atskleisti medicinos tyrimai. Literatūra byloja, kad tokie tyrimai yra atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau kodėl kyla tiek abejonių? Juk kiekvienas – pacientas ar gydytojas – yra suinteresuotas gyventi ilgai ir be ligų. 

Mitybos ypatumai

 „Dabar vyksta kova tarp išgyvenamumo mitybos ir sveikos arba gydančios mitybos“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr. Darius Kubilius. – „Vyksta diskusija, pvz. dėl pieno, mėsos produktų valgymo, t.y. tarp tų, kurie propaguoja išgyvenamumo mitybą, ir tarp mūsų, kurie propaguoja sveiką, gydančią mitybą. Mes diskutuojame apie mitybą, kuri padeda ne išgyventi per karą, bet apie tą, kuri mums padeda gyventi be „prabangos“ ligų, t.y. širdies ligų, aterosklerozės, kuri lemia insultus ir infarktus, taip pat reumatoidinių susirgimų, vėžio. Čia susiduria dvi nuomonės, pvz.: jeigu badaujančiam žmogui duosime pieno ir mėsos – jis išgyvens, ir išgyvens kelis metus. Kalbame apie tai, kokį poveikį žmogui daro ilgalaikė gyvūninė mityba. O tas poveikis yra neigiamas, nes sukelia ligas, nuo kurių masiškai kenčiama. 

Jokių gyvūninių produktų!

Dr. D. Kubiliaus įsitikinimu, mažinti gyvūninės kilmės produktų suvartojimą ir tuo pačiu tikėtis, kad taip vadinamųjų „prabangos“ ligų sumažės, beprasmis dalykas.

„Tai neduos reikiamo efekto. Jeigu mes nustosime gerti pieną, bet valgysime šiek tiek sūrio, vis tiek gyvūninių baltymų kiekis mitybos racione bus didelis ir pieno produktų ribojimas neduos naudos. Jeigu žmonės nori patirti gydomąjį ar prevencinį efektą, siūlau pasidaryti eilinius kraujo tyrimus, įskaitant cholesterolio kiekį, kepenų fermentų tyrimus, o paskiau mėnesį valgyti tik augalus, o tuomet ir vėl pasidaryti tuos pačius tyrimus. Pamatysite, rezultatas bus įspūdingas“, – tikina D. Kubilius. 

Žaliavalgiai sveiksta be vaistų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas D. Kubilius savo žinais grindžia JAV Korneilio universiteto prof. dr. T. Kolino Kempbelo (T. Colin Campbell) atliktais tyrimais – pavadinimu „Kinijos studija“. „Deja, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų tarp valgančiųjų augalus bei įprastą maistą“, – apgailestavo D. Kubilius. – „Bet juos nėra sunku suorganizuoti. Tereikia turėti žmonių grupę. Bet iš principo mes pakartotume tyrimus, atliktus pasaulyje, kuriuos Lietuvoje populiarina pats T. Kolinas Kembelas.

Remdamasis kolegos iš JAV patirtimi, dr. D. Kubilius sakė, jog atliekant augalus valgančių žmonių tyrimus, stebima, kad kraujyje akivaizdžiai sumažėja cholesterolio kiekis – krenta dvigubai ir gana greitai, taip pat atsistato kepenų būklė. Tiriant dvi grupes sergančiųjų tomis pačiomis ligomis ligonių rezultatai parodė, jog per tam tikrą laiką valgiusiųjų žalią maistą sveikata akivaizdžiai gerėjo, o besilaikančių senų mitybos įpročių ir gydomų vaistais pacientų būklė regresavo. 

Senos prielaidos neatitinka šio laikmečio

Dr. D. Kubilius yra įsitikinęs, kad žalio maisto valgymas padeda išspręsti daugybę su sveikata susijusių problemų: „Tai padeda mums ne mirti, o išgyventi. Išgyventi normalų, pilnavertį gyvenimą iki senatvės. Ir sulaukus gilaus amžiaus būti ne luošiui, ne invalidui, bet sveikam žmogui.“

Prieš 200 metų buvo suformuluota medicinos išvada, kad visa žmonija kenčia nuo baltymų trūkumo. Tuomet buvo nuspręsta, kad tai kyla dėl gyvūninių produktų trūkumo. Ši teorija yra gyvybinga iki šiol, daugumai žmonių ji patinka ir yra priimtina. Tuo remiasi ir dabartinis mūsų mokslas ir gydymas. Tačiau grėsmingai auganti ligų statistika įtakoja medicinos pokyčius, daug kas keičiasi: „Aš džiaugiuosi, kad viskas keičiasi teigiama linkme. Nenoriu kelti konflikto tarp gydytojų. Noriu, kad gydytojai bendradarbiautų. Kaip sako T. Kolinas Kempbelas – reikia pabandyti. Kaip minėjau, bent mėnesį valgyti augalinį maistą. Pamatysite, koks bus skirtumas, nebereikės ginčytis. Moksliniai tyrimai pagrįsti redukcionizmo principu: mes žiūrime tik į vieną veiksnį. Tačiau žmogus nėra tik vieno veiksnio organizmas. Pagal vieną veiksnį galime nuklysti klystkeliais arba net įrodyti priešingus dalykus negu yra iš tikrųjų. Dėl to turime į šią situaciją žiūrėti holistiškai. Tik tada galime turėti rezultatą.“ 

Žaliavalgiams paūmėja funkcinės ligos

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, profesorius medicinos mokslų daktaras Jonas Valantinas paklaustas apie žaliavalgystę tiesiai šviesiai sako: „Neišmanau to visiškai. Kur yra kraštutinumai, ten visuomet yra blogis. Žaliavalgystė – tai yra kraštutinumas. Reikia žmogui normaliai gyventi ir normaliai maitintis. Jeigu kas nors galvelėje nesveika, pradeda užsiiminėti visokiais niekais. Žaliavalgystė yra viena iš psichikos sutrikimų formų. O tai pasireiškia tuo, kad žmonės save kankina. Be to jie kankina aplinkinius, įtraukia kitus, ir tuo jie yra pavojingi visuomenei.“

Paklaustas ar dažnai į jo vadovaujamą skyrių pakliūva ligoniai-žaliavalgiai, profesorius patikino, kad tokių pasitaiko. Dažniausiai jiems diagnozuojama mažakraujystė. Su gyvuliniu maistu žmogus gauna kraujodarai būtino vitamino B12. Deja, su žaliu maistu šio vitamino gaunama nepakankamai. Pasak patyrusio gastroenterologo, tokiems pacientams paūmėja funkcinės ligos. Dažniausiai – dirgliosios žarnos sindromas.

„Pagalvokit, kas vyksta, kai žmogus valgo vien tik žalią maistą. Ateina tokios moterėlės ir skundžiasi, kad joms pučia pilvą. Kartais karvėms, kai joms išpučia pilvą, jos net nugaišta“, - aštrios kritikos negaili profesorius. 

Išsigydo vienetai

Kalbos, neva priešistoriniais laikais žmonės maitinosi vien tik žaliu maistu ir gyveno, šiandien skamba trivialiai. Nereikia pamiršti, kad tais laikais išgyvenamumo amžius tebuvo 30-40 metų. O per tūkstančius metų žmogaus fiziologija keitėsi, prisitaikė prie kitokio maisto, tad, kas buvo anuomet, visiškai neatitinka šio laikmečio. Dabar išgyvenamumo vidurkis Lietuvoje yra 70 metų ir daugiau.

Paklaustas apie šimtamečius žaliavalgius, kurie yra fiziškai aktyvūs, planuojantys naują verslą, šokinėjantys ant vienos kojos ir besidžiaugiančius ateitimi, profesorius J. Valantinas taip pat buvo konkretus: „Išimčių pasitaiko“.  Na, o kaip vertinąs žaliavalgius, išsigydžiusius įvairias, net mirtinas ligas, medicinos mokslų daktaras tiesiog sveikina: „Smagu. Pas mus tik mažiau ligonių bus, mes tik džiaugsimės. Tegul tik jie išsigydo. Pas mus eilės – trims mėnesiams. Taigi, sumažės eilės bent jau iki vieno mėnesio.“ 

„Žalias maistas nėra visavertis“, –

sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, gydytojas gastroenterologas Algimantas Irnius.

Žmogaus organizmo evoliucijoje susiformavo tam tikra fermentų sistema. Jai būtinos tam tikros gyvybiškai svarbios medžiagos, kurias žmogus turi gauti su maistu. Pirmiausia – tai visaverčiai baltymai, amino rūgštys, angliavandeniai, riebalai. Šios ir kitos maistinės medžiagos būtinos normaliam organizmo funkcionavimui.

„Žaliavalgystės pasirinkimas, manyčiau, yra labiau psichologinio pobūdžio. Mano manymu, pasaulį valdo genetika ir psichologija. Tai yra didžiulis ginklas, kuris priverčia atitinkamai elgtis ir maitintis“, – sako prof. A. Irnius. – „Žmogus yra visaėdis, evoliucijos eigoje prisitaikęs valgyti įvairų maistą. Aišku, mitybos ypatumus labai stipriai įtakoja etniškumas. Kaip antai, kinams pakanka dviejų saujų ryžių per dieną ir jie dauginasi nesulaikomai. Pamėginkite lietuviui duoti saują ryžių. Seniai visi būtų išmirę.“

Žaliavalgystė, anot profesoriaus, kaip ir visi mados dalykai – ateina ir praeina. Žmonės ieško alternatyvų, būdų, kaip pasigerinti savijautą. Tai tarsi savotiška rūpinimosi savimi forma. 

Kada reikia atsisakyti mėsos?

Pasak prof. A. Irniaus, pasitaiko, kad mėsoje esantis baltymas konkrečiam žmogui gali būti netoleruotinas, svetimas veiksnys, antigenas. Reakcija į ji gali būti audringa, sukelti alergiją, pakenkti kai kuriems organams, sutrikdyti kvėpavimą. Tokiais atvejais būtina atsisakyti pašalinę reakciją sukėlusio produkto. Statistikos duomenimis, mėsai gali būti alergiški apie 2 proc. žmonių.

„Esu girdėjęs, kad sergantieji sąnarių ligomis bando ieškoti negalavimų priežasčių. Kartais paaiškėja, kad tam galimai įtakos turi mėsa ar jos produktai. Dažniau tokios reakcijos stebimos valgantiems šviežieną – šviežią mėsą. Esu turėjęs pacientų, kuriems mėsa sukelia viduriavimą, kitus virškinimo sutrikimus. Tada reikia ieškoti būdų, kaip gauti baltymų iš kitų produktų“, – patirtimi dalijasi profesorius. 

Žaliavalgystė – būdas maskuoti psichologines problemas

Ar dažnai Valgymo sutrikimų centro pagalbos kreipiasi nuo žaliavalgystės nukentėję pacientai?

Pasak šio centro vadovės, psichiatrės-psichoterapeutės Brigitos Baks, žaliavalgystė būdinga valgymo sutrikimams, todėl tenka teikti pagalbą ir tokiems pacientams. Tokie ligoniai tarsi ieško pasiteisinimo ar priedangos, dėl ko yra pasirenkamas vienoks ar kitoks maistas, koks būdas pasirenkamas mažinti kūno svorį. Gana dažnai dangstomasi veganizmo ar vegetarizmo filosofijomis. Tačiau ilgainiui paaiškėja, kad paslėpta mintis buvo išvengti maisto. Visuomet kelia įtarimą asmuo, kuris skiria mitybai bene visą savo laiką, užuot tą laiką skyręs savo pomėgiams, mylimiems žmonėms. Su žaliavalgyste yra lygiai taip pat. Be abejo, negalima atmesti ir valgymo mados tendencijų. Tiesiog dabar tai tapo populiaru.

„Galima išskirti atvejus, kuomet žmogus keičia gyvenimo būdą, mitybos įpročius, sprendžia, tarkime, alkoholizmo problemą, išgyvena vidurio amžiaus krizę, labiau ima rūpintis sveikata, nes jo kūnas tiesiog to reikalauja. O kai mūsų pagalbos kreipiasi paauglės, brandaus amžiaus moterys, kuomet turi būti keliamos visai kitos užduotys, fiksavimasis, šiuo atveju kalbant, ties žaliavalgyste, leidžia įtarti esant psichologinių problemų. Panacėjos ieškojimas, nukrypimas į kraštutinumus – tėra bandymas kontroliuoti savo pernelyg sudėtingą gyvenimą“, – aiškina specialistė.

Rūpintis savo sveikata yra normalus reiškinys. Tačiau drastiškos, radikalios dietos, kaip antai žaliavalgystė, – tai kraštutinumas. Visame kame būtinas saikas ir lankstumas. Įsikibti ko nors vieno ir desperatiškai to laikytis atspindi psichinius sutrikimus, parodo asmens liguistumą, negebėjimą prisitaikyti. Nuo įsitikinimų priklausomą žmogų lydi įtampa, susierzinimas, nervingumas, jeigu jis negali atsitraukti nuo savo sistemos, negali elgtis pagal savo užsibrėžtas, susigalvotas normas. 

Ką daryti?

Kiekvieno žmogaus laisva valia elgtis su savimi taip kaip jam atrodo teisingiausia. Saugotis ligų galime padedami sveikos gyvensenos principų, susirgę galime rinktis gydytoją arba ieškoti alternatyvų. Svarbiausia – nepamesti galvos, nepulti į kraštutinumus, nekankinti savęs ir aplinkinių. 

Parengė Aušrinė Baronaitė

DAUGIAU:

7 žaliavalgiškumo privalumai>>

Reikia priaugti svorio? Žalia mityba skuba į pagalbą>>

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

Order for a blank ATM card now and get millions within a week! +393512615163 2022-06-15 15:35


Get $5,500 USD every day, for six months! See how it works. What'sApp : +393512615163

I want to testify about Dark Web blank atm cards which can withdraw money from any atm machines around the world. I was very poor before and have no job. I saw so much testimony about how Dark Web hackers send them the atm blank card and use it to collect money in any atm machine and become rich.
Email : [email protected]

Hangout : [email protected]

What'sApp : +393512615163

They also sent me the blank atm card. I have used it to get 90,000 dollars. withdraw the maximum of 5,000 USD daily. The Dark Web is giving out cards just to help the poor. Hack and take money directly from any atm machine vault with the use of an atm programmed card which runs in automatic mode.

.... 2015-04-19 07:38

Sutinku su pirmu komentarų 100proc. Darius Kubilius remiasi tyrimais, pakeiskit mityba ir išsitirti kraują..labai viskas paprasta. O kiti.. Pilno arogancijos ir net jaučiamas pasipiktinimas zaliavalgiskas. Ir tokia nuomone kad visur reikalingas balansas, neva visko reikia organizmui ir mėsos ir kavos ir alkoholio ir parūkyti... Tik su saiku

deiwi 2014-08-17 14:00

Skaitant cia pateiktus itakingu Lietuvos mediku pasisakymus krenta i akis ju neatsakingas poziuris i mityba ir arogancija. Akivaizdus neismanymas, ribotas poziuris ir provincialumas.